Alternatyvaus roko trio Film iš Atėnų gyvuoja jau 11 metų. Karjeros eigoje yra šildę publiką prieš The Cure, New Order ir The Flaming Lips pasirodymus, bei groję prestižiniuose festivaliuose Spot (Danijoje), Popkomm (Vokietijoje), Iceland Airwaves.
Graikai savo sąskaitoje turi tris albumus. Antrasis – Angel B [2006] – buvo išleistas EMI. Nemėgstu meidžorų, bet apeliuoju į tai, kad grupė buvo pastebėta. Man labai patiko trečiasis grupės ilgagrojis Persona [2009], išleistas gimtoje leidykloje Inner Ear. Ir ne vien dėl viršelio. Keturis (iš vienuolikos) kūrinius galite įvertinti čia.
Aukščiau neatsitiktinai paminėtos dark-pop / new wave grupės. Film skambesys – lyg atvykęs iš 8-9 dešimtmečių, blaškosi tarp Jean-Michel Jarre ir Vangelis fantazijų bei garso takelių nesukurtiems sci-fi filmams.
Šiemet rugsėjo 26 dieną, po 5 metų pertraukos, pasirodė ketvirtas grupės albumas Eclipse.
Dabar alternative rock sąvoka grupei tinka dar mažiau. Albumui kur kas lengviau būtų prilipdyt art-pop, post-punk ar synthpop etiketę. Plokštelė turėtų patikti tiems, kas mėgsta Ladytron, Client, Ladyhawke… O vokoderio efekto prinaudota tiek, kad iš vokalisto liko tik Daft Punk robotukas. Visose 9 albumo dainose (žinant autotune galimybes taip net Selas galėtų pasirodyti vokalo virtuozu). Tik čia tie vokalo efektai labai vietoje ir jau nuo pat pirmos dainos pasodina į tarpgalaktinio erdvėlaivio kapsulę.
Visas albumas persunktas 70s ir 80s analoginių sintezatorių garsais ir atsiduoda retro-futuristiniais motyvais. Graikų trio meistriškai balansuoja tarp eksperimentų ir melodingumo. Todėl albumas turėtų būti (tikiuosi) vienodai geras tiek tiesmuko pop šalininkams (kuriems galioja posmas-priedainis kanonai), tiek įdomesnių posūkių gerbėjams.
Man ši elektropop fantazija veikia kaip katalizatorius nusikelti į nekaltos vaikystės prisiminimus (supras tie, kas prisimena multiką „Trečios planetos paslaptis“ arba filmą „Viešnia iš ateities“).
Spėju, jog neatsitiktinai albumo premjera sutapo su Nolano Interstellar rodymu kine. Be to siūlau prisiminti Kubriką bei tikrą Odisėjaus tėvynę ir albumą drąsiai galima pervadinti į 2014: A Space Odyssey.
Albumą užsisakyti (beveik visais įmanomais formatais) galima čia.
