Coke Live Music Festival 2010 (antra diena)

2010-08-27        

Mobilavo: Maksimas Tapyras


Antrą dieną į festivalio teritoriją atvykome šiek tiek po 19 valandos, tad The Big Pink jau buvo pradėję groti. Arčiau scenos praeiti sekėsi nesunkiai, nors žmonių buvo pastebimai daugiau nei vakar. Londono duetas scenoje atrodė kukliai ir skurdžiai, lyg iš jaukaus miegamojo įmesti į vandenyną: Robbie Furze pasikabinęs gitarą su apiplyšusia Dead Kennedys maike stypsojo prie mikrofono, o didžiulis Milo Cordel nerangiai žiūrėjosi palinkęs virš klaviatūros ir kitų aparatų. Kviestinis bosistas padėties negelbėjo. Stebėti verta buvo tik azijietiškų bruožų būgnininkę Akiko Matsuura (rekomenduoju paguglint jos fotkes). Ji viso pasirodymo metu neužvėrė burnos. Ir ne vien dėl back vokalų funkcijos. Gal jai taip lengviau kvėpuojasi? O gal išdirbtas refleksas? Nežinau, bet žiūrėti norisi.

Kiek gyviau grupė skambėjo atlikinėdami Crystal Visions ir Velvet, bet visumoj – blankoka. Nesu tikras, bet gal visi šūgeizeriai taip ir privalo atrodyti scenoje?

Maža to, po Velvet Robbie vos ne akustiškai užbliovė kažkokią graudžią (airių? škotų?) dainelę. Gal 10 minučių. Žiūrovai žiovavo. Plius, pasirodo ta daina buvo priešpaskutinė. Ko gero, ne pats sėkmingiausias pasirinkimas, net jei grotum Didžiojoj Britanijoj.

Akivaizdu, kad paskutiniu numeriu turėjo pagrot gabalą apie mergas, kurios fall like dominos.


Apytikslis grojaraštis:

01. ??
02. Too Young To Love
03. At War With The Sun
04. Crystal Visions
05. Twilight
06. Tonight
07. Velvet
08. ??
09. Dominos


Ir dar. Robbie galėtų nusiskusti pažastis. O Akiko – pagarba. Moka ne tik atrodyti, bet ir rengtis. Šie dalykai tikriausiai susiję.

[nggallery id=212]


Kadangi The Big Pink ant pakylos išbuvo ne ilgiau 50 minučių – dar spėjau užmestį akį į Coke sceną. Joje grojo Coke Live Fresh Noise konkurso nugalėtojai – Varšuvos grupė Irena. Iki Myslovitz jiems dar toli, bet apskritai – šaunuoliai, patiko.


Mūsų galva organizatorių sumanymas buvo toks, kad Panic! at the Disco festivalio antrą dieną turėjo būti 30 seconds to Mars atitikmuo iš pirmos. Jiems pavyko (organizatoriams). Berniukams scenoje taip pat. Pasirodė baltais marškiniais ir su šlipsais arba liemenėm. Koncerto energetiką galima būtų lyginti su kokias Bloc Party. Tik tiek, kad minėti britai muzikine prasme trigubai išradingesni už amerikiečių berniokus. Su P!ATD kūryba nesu susipažinęs, bet grojo tokį linksmą (pasirodė, kad tuščią ir beprasmį) emo-pop-rokelį. Mergaitės klykė. Pagrindinis berniukas (wikipedia sako, kad jo vardas Brendon Urie) – gražus. Su publika bendravo šiltai ir draugiškai. Su Maxus spėliojome, kiek ilgai teks laukti, kol mus pavadins geriausiais. Brendonas nenuvylė: dar neįpusėjus pasirodymui sužinojome, kad geresnės publikos šita grupė nėra mačius.

[nggallery id=213]


Kai ėjom valgyti šašlo, jie grojo tą dainą ilgu pavadinimu.


Prieš Muse žadėjom ateit prie scenos ankščiau. Užsiimti patogesnes vietas. Chuj ten. Tankesni žmonių būriai prasidėjo dar gerokai už garso operatorių budos. Apie tą vietą, kur vakar prabangiai stovėjom per N.E.R.D galėjom tik pasvajot.


Vakaro herojai (vieninteliai iš visų pagrindinių bandų) leido sau mandagiai vėluoti. Mes tuo tarpu stebėjomės vis didesniu Suru.lt logotipo populiarumu. Pasirodo mūsų korius pamėgo ne tik Silence šeimyna.


Black Holes… [2006] laikau geriausiu albumu, tuo tarpu Origin of Symmetry [2001] – labiausiai pripakuotas hitų. Su Maxu spėliojom ar bus depešova Map of the Problematique… Ji buvo antra. Padėjo nuo New Born. Iš karto po to – Uprising. Nu ką aš galiu pasakyti… Visiška euforija. Bijojau, kad bus taip, kaip esu matęs daugelyje DVD (iš pasirodymų Leedse, Readinge ar Wemblyje…) – t.y. ant tiek tobula, kad net nuobodu. Bet nifiga. Buvo žiauriai gerai. Girdėjosi gyvo atlikimo netobulumai (gal ir dėl to, kad „juk grojame Lenkijoje“?).

[nggallery id=214]

Atsikvėpti davė per Guiding Light, o sekančiam numeriui (apie Eurazijos imperiją) ant pakylos išvažiavo rojalis. Matthew Bellamy pavarė kaip koks Axl Rose per November Rain (tik be išsipisinėjimo). Beje, jis netuščiažodžiavo. Bardzo dziękujemi pasakė kažkur po aštuntos dainos. Kur kas iškalbingesnis už jį buvo būgnininkas Dominikas. Tuo tarpu kietasprandis bosistas užsitraukdavo pypkę. Pavydėjau. Jautėsi, kad chebra jau yra pasiekę tą karjeros stadiją, kuomet darbas jiems tikrai teikia malonumą (arba bent jau moka suderinti abu dalykus ir nepersidirbti).


Po eilinės krūvos blokbasterių vis dar laukiau Plug In Baby. Neveltui.


Bisui dėjo geriausią gabalą iš Absolution [2003]. O kaubojišką kūrinuką apie raitelius pradėjo armonikėle iš filmų apie Clintą Eastwoodą.


01. New Born
02. Map of the Problematique
03. Uprising
04. Supermassive Black Hole
05. Guiding Light
06. Nishe
07. United States of Eurasia
08. Undisclosed Desires
09. Bliss
10. Resistance
11. Time Is Running Out
12. Starlight
13. Plug In Baby

14. Hysteria
15. Man with a Harmonica + Knights of Cydonia


Po visko organizatoriai buvo numatę nudžiuginti žiūrovus fejerverkais. Geras 5 minutes. Sinchronizuota su klasikine muzika. Maxas sakė, kad jie buvo geresni net už šašlyką.


Pats festivalis – labiau panašus į dviejų dienų koncertą, nei tą tikrą pankišką nuotykį su palapinėmis. Alkoholis ir maistas (tas tikras) buvo parduodamas tik už festivalio teritorijos. Išgeri – užeini. Savaime suprantama, kad neprilakstysi. Todėl ir išgėrusių praktiškai nebuvo. Viduje – tik kokakola ir saldėsiai. Vaikų šventė.


Tiek maistas, tiek atributika buvo parduodami už specialią valiutą vadinamą bonais, kuriuos galėjai išsikeisti tam skirtose kasose. Gal nelabai patogu, bet netrukdė. Labai patiko organizatorių eko-idėja. Koncerto metu vyko „konkursas“. Jo dalyviai atnešę tam tikrą tuščių popierinių arba plastikinių bokalų kiekį (juose buvo parduodamas limonadas) – gaudavo marškinėlius, kepurę ir kitokią festivalio atributiką. Super sprendimas. Ir nereikia „samdyt“ savanorių.


Vieta – aviacijos muziejaus oro uostas – nuo centro nutolusi 10-15 minučių važiavimo. Ten ir atgal festivalio dalyvius vežiojo nemokami autobusai.


N.E.R.D – 7/10
30 Seconds to Mars – 4/10
The Chemical Brothers – 8/10
The Big Pink – 6/10
Panic! at the Disco – 5/10
Muse – 9/10


Vieta: 8/10
Organizacija: 10/10
Kaina: 200zl (arba 115zl vienai dienai)
Maistas: 8/10 – skanu ir dvigubos porcijos
Oras: 9/10 – kiek šalčiau tik po vidurnakčio
Publika: 8/10 – nėra alkoholio – neįdomu
Gražių merginų: žiūrėti čia
Bendras: 8/10

Bangos Koncertai Sūru

Leave a Comment

Your email address will not be published.