Anders Ilar sudėliojo vienetus

2012-09-25        

Apsėstas simbolikos, švedų didelis atlikėjas Anders Ilar išleidžia vienuoliktą albumą Elva (švediškai – vienuolika). Pradėtas 2011 lapkričio 11, turi 11 kūrinių, trunka vieną valandą 11 minučių, 11 sec. Eiktusaukoks konceptas.

Prieš šitą bajerį Andersą laikiau labai rimtu žmogumi ir visiškai nesitikėjau, kad tokie čigoniški fyntai gali praslysti į jo eterio laiką. Aš viliuosi, kad jis nesitiki, jog šitas vienetų vinigretas suteikia kokį nors mitologinį stiprumo šydą jo albumui. Nepaisant to, tai vienas iš atlikėjų, kurio naujienų laukiu nuolat. Anders Ilar sugeba savitai pateikti minimalistinį techno kiekvieną kartą pasirodydamas eteryje – įrodymai skaičiuojami dešimtyje albumų bei minimal.lt dėka – pasirodymų metu Lietuvoje ir ne tik.

Kad ruošia kūrybinę bombą, jau buvo aišku prieš šešis mėnesius, kuomet didysis švedas pateikė Smoke Machine podcastą (btw, šie mixai kone visi yra nuostabūs – itin rekomenduotini not-cheesy elektronikos megėjams). Nenaudodamas įprastinio stiliaus paletės, Anders nupiešė elektro-idm-minimal-synth-pop peizažą, kuriame sutalpino visus, pradedant nuo dulkėtų Neon Judgement, Severed Heads spalvų, baigiant krištolinėmis pastelėmis iš VCMG ar Apparat.

Taigi Elva neturi jokio bendrumo su Wavefunction Formula [2010], Sworn [2008] ar Ludwijka [2006]. Tai tamsesnės muzikos lūžio taškas, kuris turi užuominų iš jo wave‘inės pusės, prisimenant Stories of Old [2009]. Elva įvyniotas į electro-breaks, experimental, regular slow techno, synth-pop, IDM paklodes, ir užklotas kompleksiniais, daugiasluoksniais gličais, mikro kikais ir riebiais šnierais, primenančiais 80-tuosius. Tai lyg kelionė su pačia moderniausia laiko mašina į bandelių parduotuvę – viskas modernu, negirdėta, tačiau kartu viskas jauku ir artima. Vietomis Anders užklysta į klampią eksperimentinę pelkę, iš kurios kiek sunkiai ištrūksta ir laikas tuo metu kiek prailgsta. Albume yra kūrinių, kurie varžosi su Cristian Vogel geriausių šiųmetinės progresyvios eksperimentikos subkategorijoje – tai nuostabūs Escape ir No Invasion, tačiau labiausiai nustebino EBM užuominų turintys Iron Door ir Chronovision – tai tik dar vienas įrodymas, kaip taip toli stovintys stiliai yra kartu taip arti. Albume yra ir klasikinio IlariškumoMystery Ride ir Wheels Of Time, prisodrinti šlapių bosų, velka tą nedidelę albumo techno ikoną, kiek iš jos šiam atlikėjui ir beliko.

Šis nuostabus albumas išleidžiamas rytoj, Shitkatapult studijoje.

Bangos Šviežia

Leave a Comment

Your email address will not be published.