Nekromantija, okultizmas, sielos, demonai – visa tai savyje talpina „Necromentia“. Žinodamas tautiečių potraukį visokiems „siaubiakams-šlykštiakams“, kurį puikiai iliustruoja „Pjūklas“ („Saw“), sulig kiekviena nauja dalimi atsipjaunantis neblogą sumą pajamų, pro pirštus praleisti šios juostos negaliu. Nesitikėkite kažkokio gudraus siužeto ar „Oskarui“ vertų aktorių. Tokiuose filmuose to praktiškai visada nebūna. Tačiau vizualika, nepaisant ne per didžiausio filmo biudžeto, yra tikrai verta dėmesio. Pasak filmo režisieriaus Pearry Teo, „Necromentia“ jam buvo įrankis, atsikratyti tamsių dalykų galvoje. Vien iš treilerio galime susidaryti vaizdą, kokie tarakonai gyveno filmo kūrimo metu.
Lažybose už tai, kad šis filmas pasirodys šalies kino teatruose, pinigų nestatyčiau, labiau tikėtina, kad kada nors jo sulauksime kurios nors televizijos eteryje giliai po vidurnakčio.
Nu nesuvokiu tokių filmų žiūrėjimo prasmės. Man jau nuo trailerių nupurto. Būtų stilinga, jei nieko per daug akivaizdžiai nemėsinėtų.