SŪRU

Kadangi „Jaunatį“ visa kaip reklamavau, net namą įsiūlyt bandžiau, tad visiškai suprantamai galiu save laikyti šio fenomeno fanu. Žinoma, ne tokio lygio, kad nusikabinėti namų sienas plakatais. Ką ten sienas – aš net Stephanie Meyers knygų, pagal kurias filmai  pastatyti, neskaitęs. Vienintelis mano rimtas argumentas, privertęs pasėdėti būryje įvairaus amžiaus mergaičių kino salėje – esu matęs pirmąją sagos dalį „Saulėlydis“, kuri pasaulyje sukėlė didžiulį kultą. Į pastarąjį įsigilinti reikia, nes vėliau interneto dykynių pokalbiuose galiu tapti „trečiuoju broliu“.

Prieš pradėdamas šį rašinėlį, neišlaikiau įtampos ir pasiskaičiau kelių pripažintų kritikų (pavardės redakcijai žinomos) atsiliepimus. Jie vieningai mala filmą į miltus. Mat naujasis režisierius – tą, scenarijus – aną, aktoriai – tą ir aną. Tačiau neišpindėjusiam žiūrovui filmas yra skanus. Aš save irgi laikau neišpindėjusiu, todėl filmą prarijau ramiai ir kultūringai, nesiraukydamas ir nesispjaudydamas. Žinoma, ne taip kaip pirmąją dalį, kuri, reikia pripažinti, kur kas labiau nusisekė, tačiau „Jaunatis“ nėra toks didelis pravalas, kaip kartais norima parodyti. Galima bandyti mane nusodinti rodant žemus IMDB reitingus (4.6),  tačiau prisiminkim, kad „Saulėlydžio“ skaičiai nebuvo baisiai jau geresni – 5.8. Be to, antroji dalis jau susižėrė kiek mažiau nei 700 mln. dolerių pajamų. Įsivaizduojant, kokio amžiaus yra pagrindinė auditorija, tai yra labai solidus rezultatas.

Žinoma, pusę filmo žiūrėti į tokius “close-upus” erzina. Juolab, kad ir tekstas gausumu nepasižymi, bandydamas įteigti, kad pagrindiniai filmo aktoriai Robertas Pattinsonas ir  Kristen Stewart išgyvenimų dramas suvaidina taip puikiai, jog susilauktų ovacijų londoniškajame West Ende. Ypač Kristen, nes jos veikėja Bela yra filmo epicentras. Čia sutinku su visais kritikais: Robertas savo sugebėjimus iš esmės parodė pirmajame filme, antrajame jam teko labiau epizodinis vaidmuo, nereikalavęs spindėjimo, tuo tarpu Kristen privalėjo pasistengti, kad mus priverstų pajusti tai, kas dedasi jos veikėjos viduje. Kartais tai pavyko, kartais ne. Kartais stipriau, kartais silpniau.

Dviejų žmonių santykiuose drama – ne drama, kol neatsiranda trečias. Trečiojo vaidmuo teko Taylorui  Lautneriui, pirmame filme dažniau sėdėjusiam už kadro. Jo vaidinamas Jakobas man patiko. Turbūt todėl, kad Belos ir Edvardo dūsavimai, žiūrint vienas į kitą, jau buvo atsibodę. Tiesa, prisipažinsiu, būdamas „tikru“ fanu susimoviau, nes žiūrėdamas treilerį pagalvojau, kad tęsinyje yra naujas veikėjas: Jakobas didžiąją dalį laiko atrodė taip, kaip nuotraukoje virš pastraipos, o filmo viduryje pasikeitė gana stipriai:

Suraskite tris skirtumus, tskant. Tačiau, būdamas standartiniu vyriškosios giminės atstovu, leidau sau taip suklysti. Juolab, kad ant mano sienos kabotų nebent

Ashley Greene (kairėje) arba

Dakota Fanning. Būtent šios jaunosios aktorės po šaunaus pasirodymo „Išrinktųjų medžioklėje“ („Push“) labiausiai laukiau, nes skaičiau keletą interviu, kuriame mergaičiukė labai džiaugėsi, galėdama vaidinti „Saulėlydžio“ sagoje. Raudonos akys, sutikite, atrodo gan įspūdingai, tačiau daugiau niekuo per gautas 2 minutes ekrano Dakota manęs nenudžiuginti nespėjo. Lauksiu tęsinio.

Spec. efektai… Skaudoka tema, žinant, kad filmo biudžetas buvo 50 mln. ir tik nedidelė jo dalis nuėjo į „kompiuterinį“ skyrių. Geriausiai atrodė tos vietos, kurios buvo atidirbtos dar pirmoje dalyje – „virvinės“ vampyrų muštynių scenos. Kur jau teko ženkliai įsikišti kompiuteriams, kokybės pritrūko, išskyrus gal tik vilkų dvikovą.

Paminėjimo vertas filmo garso takelis. Jame figūruoja tokie vardai kaip „The Killers“, „Muse“ ar Thom Yorke, kurio daina man įsiminė labiausiai.

Likusias irgi rekomenduoju pasieškoti ir paklausyti.

Bene spalvingiausia filmo vieta. Po daugybės juodos, pilkos ir rudos spalvų, raudona buvo tikra atgaiva akims. Aišku, šitas kraujo aukos simbolis reikšmę turėjo, bet ką simbolizavo ryškiai geltonas „Porsche“, kuriuo merginos lėkė į miestelį, klausimas yra atviras. Turbūt rėmėjų pinigus.

Nostros įvertinimas – 6/10. Toli gražu ne šedevras, tačiau padūsauti žiūrėdamos į blyškiaveidį vampyrioką Edvardą ar pakikenti, pamačiusios Jakobo pilvo preso trapeciją, merginos gali į valias. Tam filmas didžiąja dalimi ir skirtas. O jei merginos patenkintos, smagesnis gyvenimas ir mums, vyriokams, ar ne?