Apie grupės Caribou aktualumą (bent jau šių eilučių autoriui) iškalbingesnis už visus žodžius yra pernykštis metų topas. Jūs, aišku, nifiga neprisimenat, tad priminsiu: čia albumai, o čia singlai.
Bet dar apsilankymo soundcheck’o metu apėmė nuojauta, kad jokių stebuklų nebus. Juk šie keturi – tokie patys žmonės, kaip ir mes. Visiškai nesužvaigždėję ir gal net pernelyg žemiški.
Mini interviu su Caribou
Jo vardas – Dan Snaith. Jo daktaro disertacijos tema vadinosi Overconvergent Siegel Modular Symbols. Jo tėtis – taip pat matematikos profesorius Šefildo universitete, o sesė dėsto matematiką Bristolio univere. Šiuo metu Danielis persikelia į naujus namus ir su žmona laukiasi pirmagimio rugpjūtį. O iki tol intensyviai koncertuoja ir nelabai turi laiko intervams. Bet kai prisėda – palieka malonaus žmogaus įspūdį. Kalbamės su juo prieš pat koncertą.
Caribou neapsilažalino
Bet galėjo ir geriau.
Jei paskutinis albumas Andora [2007] buvo labiau „dainuojamas“ ir priminė po gėlėtus laukus nuo LSD laimės skraidančius hipius, tai Swim plokštelėje hipius pakeičia šiuolaikinis jaunimas (svaigstantis nuo to paties) paskendęs savo liūdesio kilpose.
Odessa – metų daina so far
2010-ųjų praėjo vos du mėnesiai, bet viena daina jau pateikė rimtą paraišką tapti metų gabalu.
Ryškaus kūrinio-favorito autorystė priklauso grupei Caribou. Jos vadas ir vienintelis narys (atmetus kviestinius) Daniel Snaith pavarydavo dar tuomet, kai vadinosi Manitoba. O trejų metų senumo Caribou albumas Andora laimėjo Polaris Music Prize (kanadietiškas britiško Mercury analogas).