Scott Kannberg (kaip ir Lou Barlow) kažkada buvo žymios grupės gitaristu.
Jei Lou grojo su Dinosaur Jr. – tai Scottas braižė stygas tokioj bandoj Pavement (Pitchfork tik vieną jų albumą iš penkių vertino žemiau 8.8).
Jokių abejonių. Londono įrašų kompanija Domino Recordings – labai svarbi kitokiai roko muzikai ir visoms toms indie nesąmonėms. Štai pavyzdžiui pernai jie išleido vieną mėgstamiausių mūsų albumų – The Kills Midnight Boom. O šiemet nustebino nuostabiais Wild Beasts ir Animal Collective darbais. Nereiktų pamiršti, jog tai atsitiko tais pačiais metais, kai leidyklos grupės-veidai, pamaivos „mes visiems patinkam“ Franz Ferdinand ir Arctic Monkeys (kas juos prisimena metų pabaigoj?) taip pat netylėjo.
Los Andželo chebra Local Natives turi kelis singlus ir visai neseniai pasirodė jų albumas Gorilla Manor. Grupėje penkiese. Indėnų jų tarpe nėra, atrodo (nesigilinau). Bet mes juk ne rasistai.
Analogiška situacija su kent.
Švedų ketveriukė turi (nuo lapkričio 6 dienos) jau aštuntą albumą Röd. Ir jis netoli pabėgęs nuo ankstesnio Tillbaka till smatiden [2007]. Čia vėl nors ir su liūdna gaidele, tačiau eksploatuojami šokių aikštelėms tinkami ritmai.
Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.
kent „Vals för Satan (Din vän pessimisten)“
Trys airiai pasivadinę dviejų durų kino klubu teturi vieną singlą – kovo mėnesį Kitsuné išleistą 7 colių vinilą Something Good Can Work. Tačiau madingi prancūzai imasi rimtai juos stumti.
Jūsų tyla ir abejingumas verčia mus elgtis labai egoistiškai.
Todėl trečioje „Pageidavimų koncerto“ dalyje atsirado tas niekšas iš foto.
Jis yra didelis tinginys (pažįstu asmeniškai), todėl daugiau kalba užuot rašęs.
Prisipažino, kad labai patiko Genio ir Astos pasisakymai apie jų mėgstamą ir, gal būt, mažai kam žinomą muziką. Todėl ir pats kažko prikalbėjo į mikrofoną.
Spėju, kad pastaruoju metu Brettas Andersonas mažai kam yra įdomus. Tačiau kaskart išgirdus pavadinimą Suede apima tokia nostalgija, kad negaliu ramia širdim praeiti pro naujieną apie solinį albumą.
Atrodo visai neseniai Brettas „džiugino“ albumu Wilderness [2008.09.01]. Jau tuomet pasitvirtino verdiktas, kad durys į mano ausis buvusiam Suede vokalistui užvertos visiems laikams. Ir štai žinia, kad lapkričio 2 dieną pasirodo jau trečias (per 3 metus) solinis Andersono albumas. Ir… Negaliu atsispirti pagundai. O kas jei…?
Ok, kai kas galėtų paprieštarauti, kad Antony verkia gražiau… Bet šiandien ne apie tai.
Bergeno akiniuotis Erlend Øye kartu su savo sėbru Eirik Glambek Bøe atgaivina Kings of Convenience veiklą trečiuoju albumu. Nors, tiesą sakant, veikla niekada ir nebuvo nutrūkus. Declaration of Dependance pasirodo praėjus net penkiems metams po paskutiniojo Riot on an Empty Street darbo. Tačiau naujasis albumas (parduotuvėse nuo spalio 20 dienos) buvo įrašinėjamas net du metus. Ir tai jaučias.
Ovidijus, kaip ir kažkada šioje rubrikoje svečiavęsis Paulius, rašo į mūsų priešų niekingą puslapiukštį (kaip tik šiuo metu tarp mūsų ir jų vyksta arši kova dėl valstybinės premijos „Svarbiausiam Lietuvos internetiniam žinių portalui“). Ten Ovidijus slepiasi po įtartinai avį primenančiu slapyvardžiu.
Ovidijus retai nepažįstamiems žiūri į akis
Kol kas Ovidijaus lentynose, stalčiuose, spintose guli/stovi virš 700 CD. Tai ir yra jo kolekcijos pagrindas. Dar yra keliolika muzikinių DVD, keliolika vinilų, trejetas šimtų minidiskų (tarp kurių tik vienas originalus, kituose – paauglystėje daryti įrašai), kažkur dulka neaišku kiek kasečių.
Praėjo jau beveik 2 mėnesiai nuo to laiko, kai ketveriukė 20-mečių iš Londono išleido savo pirmą albumą xx. Jis vis dar nepabosta. O prasideda šis šedevriukas taip:
Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.
The xx „Intro“
Apgaulinga, nes tai – triukšmingiausias kūrinys albume.
The Big Pink – sparčiai populiarėjantis ir „sekančiu dideliu dalyku“ pravardžiuojamas duetas. Jį sudaro du muti-instrumentalistai Robbie Furze ir Milo Cordell. Gyviems pasirodymams prisijungia dar 5 nariai, tarp kurių – Particko Wolfo sesutė Jo Apps (pritariamieji vokalai).
Jus jau, tikriausiai, žinote ir klausėtės albumo Two Dancers…
Bet tikiu, kad yra ir atsilikėlių, tokių kaip aš. Tad papasakosiu jiems.
Jau kurį laiką aplinkiniai šaltiniai trimituoja, kad antras gyvulių albumas yra pasakiškai geras. Bet, kaip dažnai nutinka, vis neateina eilė jo paklausyt. O veltui. Tik po to, kai dauguma jau apsiramino jį gyrusi, pagaliau išaušo ta perklausos diena. Ir ką galėčiau pasakyti? Vienas bičiulis albumo turinį apibūdino kaip „absoliučiai awesomest stuff“. Negaliu su juo nesutikti.
Loading ...
.jpg "Tundra_2011_ (37)")
.jpg "jager_ (067)")
