Ne vienam yra buvę kai kokia nors melodija ar ritmas įstringa galvoje ir sukasi ten kokią dieną ar dvi. Liūdniausia, kad tokios melodijos dažniausiai būna ne iš mėgstamiausio tavo repertuaro ir pats negali patikėti, kad ją niūniuoji galvoje, o kartais ir balsu.
Ką gi sako gudrūs dėdės iš Amerikos?
Jie mano, kad melodijos užstringa galvoje, nes jos sukelia „smegenų niežulį“, kurį „pasikasyti“ gali tik nepaliaujamai kartodamas tą melodiją. „Niežulys“ užpuola smegenų žievės dalį atsakingą už visą girdimą informaciją. Vokiškai tokios dainos vadinamos „ohrwurm“ kas išvertus reikštų „ausų kirminą“. Bendriausiu atveju tai būna dainos su linksma ir optimistiška melodija bei pasikartojančiais žodžiais ir sukuria kritinę ribą tarp lengvai įsimenamos ir užknisančios muzikos.
Daugiausiai nusipelnę niežtėjimui yra Village People su „YMCA“ ir Los Del Rio su „Macarena“. Tam tikros dainos turi savybių, kurios yra analogiškos histaminų poveikiui, ir jomis gali sukelti smegenų niežulį. Kai kurie žmonės yra labiau linkę įsikalti melodiją nei kiti. Pvz. moterys dažniau įsimena nei vyrai; žmonės su gera klausa – negu su prasta. Šiuo kirminu naudojasi tiek reklamščikai tiek ir pop kompozitoriai sukūrę ištisus mokslus ir teorijas, kaip ilgiau palikti tavo galvoje kažkokį džinglą ar dainą. Vienas iš pagrindinių „ausų kirmino“ elementų yra pasikartojimas.
Mocartą jo vaikai siutindavo grodami pianinu melodijas ir gamas, kurių neužbaigdavo. Jis pats atbėgdavo per visą aukštą ir „pribaigdavo“ gamą (taip mol kasydavosi smegenis). Bet gal ir ne dėl to. Keistas jis buvo ir be ausies kirminų.
Apsivalymas
Vienas iš apsivalymo būdų yra melodijos pakeitimas kita, bet niekas negarantuotas, kad naujoji netaps nauju kirminu tavo smegenyse.
Kitas būdas vėl susirasti tave užgriaužusią melodija ir perklausyti ją kokis penkis kartus nuo pradžios iki galo.
Gal testą?
http://giveupinternet.com/2009/03/02/the-song-the-final-countdown-is-now-playing-in-your-head-pic/