Nesupratau postringavimų apie arbatos rūšies ir kitų detalių svarbą iki tol, kol į kanopėles man nebuvo įduotas popierinis maišiukėlis su žaliu gėriu iš Japonijos. Štai tuomet burnoti nustojau (iki šiol kartais čiupinėju likučius ir labai labai aikčioju iš malonumo – nereikia nė ragauti).
Burnoti iš naujo pradėjau šįvakar. Nes skirtingai nei arbatos kokybė, jos etiketės ir kiti navarotai man nerūpi iki šiol. Būtent todėl norėčiau tarstelėti porą sakinėlių tam konceptualiam psichopatui, kuris sugalvojo, kad sriūbčioti earl grey ir spoksoti į akis popieriniam Karlui Lagerfeldui arba moteriai transformeriui Versace yra labai megazjbšče.
Nepritariat? Dešimt eurų ir maišelis “Pret-a-Portea” yra jūsų.
Kita vertus, labai tinka mėgstantiems pasikalbėti su savimi.
Pirkti galima čia.
