Tikriausiai daugelį jau nebestebina šių laikų architektūriniai sprendimai, bei jų išplanavimas ar perdėtas modernizmas norint pritraukti daugybę žmonių. Pasigrožėti galima įvairiausio įmantrumo, sudėtingumo ar kokio kitokio šiuolaikinės architektūros išmįslo, bet tai jau pradeda atsibosti ir norisi kažko gaivaus, paprasto ir unikalaus. Už mano akies šį kartą užkliuvo muziejus Yatenga, neperseniausiai išdygęs ir netoliese įsikūręs Silesios mieste Lenkijoje.
Užkliuvo ne dėl savo architektūros, nors verta pabrėžti ji tikrai žavinti ir išsiskirianti iš kitų savo paprastumu bei originalumu, o koncepcija kuri žengia spartų žingsnį link ekologiško pasaulio. Šiuo metu tai didžiausias ekologiškas architektūros statinys europoje. Visų pirma tai muziejus ir pagrindinis gėris tame jog jis atviras visiems. Nebūtina pirkti bilieto į kažkokią neaiškią parodą, o galima tiesiog ateiti ir praleisti savo laisvalaikį, susitikti su draugais, pasportuoti, išsinuomoti kokią knygą ar pavalgyti afrikiečių restorane. Kaip papildoma atrakcija lankytojams pastatyta siena, kurią galima laipioti, bei taip praturtinti savo laisvalaikį visiškai nemokamai.
Pagrindinis akcentas jog Yatenga orientuojasi į Azijos, Afrikos bei panašių šalių kultūras kūrių čia apstu, todėl galima išvysti kokią įtaką tai davė pastato architektūrai. Pastato vidus primena afrikietišką gyvenamūjų namų kvartalą taip sukurdamas jaukią atmosferą lankytojams. Visos medžiagos panaudotos muziejaus statyboje yra natūralios, jokio tinko ar dažų. Po kojomis tik medžiu ar akmenimis grįsti takeliai, sienos padengtos iš specialių plieno plokščių, kurios pagal tradiciją buvo gaminamos afrikoje, specialiose krosnyse, kupolas ir bokštai padengti vietinio skaldyto akmens mase, dauguma stogų pažaliuos tikra žole atkreipdami dėmesį į ekologiją.
Yatenga – Kūrybinė jėga, kuri ateina iš žmonių kaip drąsos simbolis ir svajonių įgivendinimas.
Nu dieve mano,išsitaisykit rašybos klaidas
Pataisyta.
tempt kažkokias dekoratyvines plieno plokštes iš afrikos į lenkiją yra pasityčiojimas iš pačios eko-šmeko esmės. o tekstą sunku skaityti ne tik dėl rašybos, bet ir stilistikos, tiksliau, ans nerišlus yr.
Kaip medžių kirtimą ir medienos naudojimą sieti su ekologija ? Juk kiek daug CO2 nebebus sugerta. Jei būtų pastatę iš antrinių žaliavų: popieriaus, kartono, medienos atliekų, tada užskaityčiau.
man tai labai patiko
Skaitau komentarus ir stebiuosi, kaip žmonės nesupranta. Jūs matyt ekologiją įsivaizduojat kaip absoliutų kraštutinumą. Tipo jei daiktas nėra paimtas nuo žemės ir iš jo kažkas padaryta o reikėjo jį gabenti ar pan tai jau nėra ekologiška. Sutinku, kad buvo išeikvota daug kuro, nukirsta medžių ir pan kol statybai naudotos medžiagos ten atsidūrė. Bet tai yra medžiagos, kurių gamybai nereikia tiek daug kitų išteklių išnaudoti. Bet tai nėra svarbiausia. Pagrindinis aspektas yra tas, kad tai nėra visiškai “ekologija” bet tai yra tokio pobūdžio idėja. Dabar svarbu žingsnis po žingsnio, palengva, supažindinti žmones su eko ideologija. Negali juk viskas imt ir per naktį iš industrinio kapitalistinio košmaro virsti eko rojumi.