Amerikiečiai vis dėlto palaužė Alžyrą, o iš D grupės į aštuntfinalį žengė dvi kokybiškiausią futbolą joje demonstravusios komandos – Vokietija ir Gana. Teisingumas kartais nugali! Ir jau antrą dieną paeiliui (ne veltui gi liko už atkrintamųjų varžybų borto visokie graikai ir prancūzai).


(C grupė. Anglija – Slovėnija 1:0, JAV – Alžyras 1:0)

Gilintis šiandien pernelyg nėra į ką. Anglų klasės pakako, kad įstumtų vieną įvartį ir po to atmuštų vangius slovėnų bandymus kažką pakeisti. Pastaruosius galima suprasti – jeigu bėgtų lyginti, praleistų antrą ir tada jau bet koks įvartis lygiagrečiose rungtynėse būtų metęs Slovėniją per bortą. O taip Balkanų atstovams baisus buvo tik amerikiečių rezultatyvi ataka ir, zapadlo, ji nutiko per pridėtą laiką. Jankiai jos nusipelnė – skirtingai nuo Alžyro, turėjusio vos kelis šansus, visas 90 min. stengėsi ieškoti laimės puldami, iššvaistė tuziną dėkingų progų, įmušė gerą įvartį, kurio teisėjai neįskaitė (kažkur matyta, ar ne?), bet galiausiai pergalę išplėšė. Ir finišavo grupėje pirmi.

(D grupė. Vokietija – Gana 1:0, Serbija – Australija 1:2)

Simboliška, kad būtent Ganos rinktinė išgelbėjo Afrikos reputaciją šiame pasaulio čempionate. Nes iš visų žemyno komandų demonstravo kokybiškiausią bei brandžiausią futbolą (nesvarbu, kad daugiausia savo aikštės pusėje). Ganiečiai, kaip ir galima buvo tikėtis, pralaimėjo vokiečiams paskutinį mačą grupėje, tačiau pralaimėjo minimaliai. Lygiagrečiose rungtynėse serbai galbūt nenusipelnė pralaimėjimo australams (ir manau, kalbų apie nepaskirtą paskutinę minutę 11 m baudinį į australų vartus ir pagalbą afrikiečiams bus labai daug), bet vertinant visą pasirodymą turnyre nenusipelnė ir kelialapio tolyn. Taip, laimėjo prieš 10 vokiečių, tačiau žaidimu neįtikino net ir tose rungtynėse. Atia, Balkanai.


Taigi, ką turime. Aštuntfinalyje vokiečiai žais su anglais. Apie šią akistatą dabar bus rašoma ir kalbama visą savaitę. Jeigu atsižvelgtume tik į demonstruojamo Pietų Afrikoje komandų futbolo kokybę, be abejo, aukščiau reikėtų vertinti Vokietijos šansus. Tačiau tokioje dvikovoje šis faktorius gali būti ne pagrindinis. Bet jeigu jaunai J.Lowo komandai pavyks įveikti psichologinį presingą, ji turėtų žengti į ketvirtfinalį. Pagrindinis vokiečių koziris – komandinis greitis, kuriuo jie pribloškė australus, terorizavo kiekybinę persvarą turėjusius serbus, ištampė Ganos gynybą. Tuo tarpu Anglijos rinktinė, atvirai sakant, pasaulio čempionate kol kas neparodė nieko. Jeigu bus laiko, artimiausiomis dienomis padiskutuosime, kodėl, minčių yra.

Intriguojantis nusimato ir aštuntfinalis JAV – Gana. Afrikiečiai dabar neša viso žemyno vėliavą, dėl to galima ieškoti įvairiausių povandeninių srovių. Bet net ir abstrahuojantis nuo jų, galima teigti, kad Milovano Rajevaco auklėtiniai turi neblogų šansų žengti dar toliau, nors favoritais, tikriausiai, bus laikomi ne jie. Ganiečiai jau pademonstravo sugebėjimus žaisti antru numeriu – ir per dvikovą su serbais, ir mače su vokiečiais iki praleisto įvarčio. O tokią galimybę aistringi jankiai jiems tikrai suteiks. Amerikiečiai neblizga sugebėjimais išnaudoti progas, o jų nebus labai jau daug. Tuo tarpu Ganos futbolininkai laisvai gali pagauti varžovus kontratakuodami, kamuolį nuo savo baudos aikštelės iki varžovų jie pristato labai kokybiškai ir sparčiai, kai turi erdvių. Beje, jeigu 20-metis Andre Ayew (nr. 13) vėl pademonstruos tokį solidų ir efektyvų futbolą, laikysiu jį pagrindiniu pasaulio čempionato atradimu.

Šios dienos desertas, be abejo, JAV rinktinės pergalingas įvartis į Alžyro vartus.



Prakaitas

One reply to “WC’2010. Teisingumo diena”

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *