Dalinuosi penkiais labiausiai įstrigusiais mėnesio albumais.
Fatima Al Qadiri
Brute
Prieš porą penktadienių Fatima Al Qadiri išleido albumą Brute. Po sėkmę lydinčio Asiatisch ir puikaus Future Brown projekto, labai laukio naujojo Brute. Ir kaip sakoma – ilgai laukęs dar palauk. Labai ramus, slogus ir neišsiskiriantis albumas iš jos pusės. Jame išliko tas pats jos sintezatorių „hung-drumiškas“ stilius, tačiau jame trūksta efektų – ar būtent, efektų nebuvimo. Viskas skamba pakankamai tiesiogiai, nepaslaptingai ir pakankamai aiškiai. Fatima yra labai konceptuali atlikėja, kurios muziką reikia perkąsti. Išleidimo dieną ji paaiškino savo albumą kaip „…it’s about power, freedom, anger and fear. i wanted it to sound fragile, violated, seething and hopeless. ..“. Kai menininkas pradeda aiškinti savo kūrybą, tai jau yra blogai. Gaila, tačiau šis albumas neįtikina.
Ital Tek
Hollowed
Kovo vidury Ital Tek išleis albumą Hollowed. Kaip rašoma spaudos pranešime, tai bus geriausias ir brandžiausias jo albumas. Taip ir yra. Kelis metus brandintas, šis albumas yra labai didelis ir platus, tačiau rezultatas pasiekiamas pakankamai paprastais principais – nekomplikuotomis melodijomis ir išskaičiuotais ritmais. Viskas ramu, tačiau kartu nelengva. Alanas visiškai nusisuko nuo savo orientacijos į dance pasaulį ir pavarė kažką panašaus į senuosius n5md leiblo reikalus (IDM/ambient/industrial/rhythmic noise). Hollowed yra sunkus, tylus ir dėmesio reikalaujantis reikalas. Tai vienas iš darbų, kuriuos per tyliai ar nedėmesingai klausant, skambesys pradeda erzinti. Mėgstamiausi – Cobra ir Murmur, spaudžiantys savo slogumu bei erdve. Tai bus vienas mėgstamiausių šių metų albumų, skanaus.
GoGo Penguin
Man Made Object
Rezultatas, parodantis kas nutinka, kai trys kūrybingi bičai sukuria elektroninės muzikos projektą, bet groja gyvais instrumentais – būgnais, bosu ir fortepijonu. Be abejo, jie ne pirmieji, tačiau visuomet smagu išgristi nestandartinį požiūrį į šiuolaikinę muziką. Jų būginininkas pridirbo turinio su Ableton, Logic programomis ir parodė tai savo draugams. Interepretuodami sintetinius kūrinius su gyvais instrumentais jei sukūrė Man Made Object albumą. Nepaisant to, kad tai yra jau trečias albumas, tačiau tai pirmasis kartas, kai jų albumą priglaudė garsusis Blue Note leiblas ir dabar jie turi unikalų darbą, kuris, mano nuomone, juos labiau išgarsins. Visoje jazz stilistikoje labai smarkiai jaučiamas muzikos sintetinimas (kalbant tik iš gerosios pusės) bei nukrypimas nuo strandartinio jazzo. Albumo tematika daugiau tinkanti ramiam klausymui, tačiau mano favoritas Branches Break – yra šokinis reikalas, kurio, deja, geros kokybės youtube nėra. Linkėjimai visiems Portico Quartet, Francesco Tristano, Aufgang ar Robert Mitchel 3io fanams.
Throwing Snow
Axioms
Prieš porą metų Throwing Snow išleido albumą pavadinimu Mosaic. Tai buvo juvelyrinio kruopštumo, aukščiausios prabos elektronikos albumas. Vasarį jis išleido šešių dainų labai gražią (vizualiai) plokštelę (ok, tai ne pilnas albumas, tačiau jau didesnio kiekio turinys iš jo pusės), kurioje sudėjo savo praeitų metų mp3 įrašus. Gaila, tačiau šie kūriniai neatrodo būtini pirkti limited edition vinylo, kuriame vienas po kito einantys gabalai kartojasi muzikos kūrimo fyntais, bei neišsiskiriančiomis melodijomis. Vienintelis kūrinys, kuris tikrai patraukė ausį yra Xema, bet ir tai neištransliuotas taip, kaip galėtų. O ir visa ta electro stilistika jau atrodo kiek pabodusi ir neaktuali. Taigi, Rossai, štai kas nutinka kai užsikeli kartelę per aukštai – pargriūni! Tikiuosi sekantis bandymas bus sėkmingesnis.
CFCF
On Vacation
Šitas bičas man jau prieš kurį laiką padėjo lygybės ženklą CFCF=quality. O dar kai pradėjo štampuoti albumus vieną po kito (šitas jau yra ketvirtas (!) albumas 7 mėnesių (!) laikotarpyje), net kyla įtarimas ar jam viskas gerai su laiko planavimu. Pradėjęs karjerą leido vieną albumą per porą metų, o pastaruoju metu kaip laisvinančiųjų išgėręs. Gruodžio gale buvo nominuotas Grammy remiksų kategorijoje su nuostabiu kūriniu Max Richter – Berlin By Overnight (CFCF Remix). Gerai kad nelaimėjo, nes įsivaizduoju jo pasigirimą draugeliams ir gerbėjams „va, prieš tai metais laimėjo Tiesto, dar prieš tai Skrillex, David Guetta ir kiti banasiai, ir va dabar aš..“ Įdomus posūkis būtų. Bet kalbant apie On Vacation, tai yra aštuonių kūrinių mini-albumas, kuriame fokusas atsuktas į synth-pop / ambient CFCF veidą. Pastaruoju metu jis vis keisdavo albumų tematikas (Radiance & Submission – visiškas ambientas, Colours Of Life – panašus į On Vacation stilių, Ballad Of Shingy – kažkokie kliksai su minimal atmainomis). Kanadietiškas – prancūziškas romantikos supratimas, švelnumas ir gaivumas. Tikrai, su šiuo albumu norėčiau leisti atostogas.
