Dalinuosi penkiais labiausiai įstrigusiais mėnesio albumais.
Eat Static
Dead Planet
Šis mėnuo nuostabus keliais sugrįžimais. Eat Static – vienas iš jų. Po 7 metų pertraukos nuo pilno studijinio albumo Merv Pepler įrašė dvigubo kiekio kompaktą Dead Planet sugrąžindamas psy-trance sceną į aukščiausio profesionalumo lygį. Dideliame kiekyje – didelis muzikinis nuotykis, keliaujant per stilius (nuo dub iki drum’n’bass per psytrance), kaip ir įprasta. Dead Planet yra išskirtinis ir tuo, kad turi nemažą koloboracijų sąrašą – čia senoliai System 7, Laughing Buddha, Robert Smith iš The Cure ir kitus. Albumas suskaidytas į dvi dalis – pirmasis kompaktas Dead Planet, turintis labiau dancey skambesį ir Human Upgrade, orientuotą į experimental dub. Iki šiol negaliu apsispręsti, kuris labiau patinka, nes kiekvienas yra puikiai išdirbtas. Eat Static man visuomet atspindėjo kone visos psichodelinės muzikos esmę, kad psichodelika yra visur – nepaisant ar tai house, techno, dub, drumandbass, funk, arabix, you name it. Mano mėgstamiausi Agitator ir In My Dreams, primenantys senają Mervo kūrybą prieš 10 metų, bet kartu atnešantys naują požiūrį. Nuostabus albumas keliaujant per vasaros karščius.
Kuedo
Assertion of A Surounding Presence
7 kūriniai po tokios pertraukos turbūt yra per maža dozė vartotojui kaip man, turinčiam rimtą priklausomybę nuo Kuedo, bet tiek to, apispręsti ar pirkti – to užtenka. Naujasis albumas Assertion of A Surounding Presence yra visiškai kitoks, nei Severant [2011]. Konceptualus, tačiau išlikęs tuo polyphonic-spaced-footwork-trance. Kūriniai “su ritmu” yra tik trys, tačiau tas išskirtinis Kuedo braižas likęs netoli – mėgstamiausias rinkinyje – Boundary Regulation atskleidžia energiją, išbalansuotą ritmiką bei kosminius paklydimus urbanistiniame skambesyje. Jamie Teasdale skambesys, būdamas labai novatoriškas, turi stiprią sąsąją su vintažine elektronika. Turbūt dėl to daugelis antrino jo muziką su space-age stiliaus filmais, prisukamais apelsinais ir hičkokais. Mano nuomone, naujasis albumas jau tiktų ir Tarkovskiui.
Mesijus X Münpauzn
#uzgrotu
Tik liepos mėnesį nusipirkau naujausią albumą #uzgrotu. Jis yra minėtas ne kartą tarp suru.lt autorių redakcijoje, Bongas yra parašęs gerą rezenciją apie jį, tačiau aš norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį į šį nuostabų albumą ir trumpai perbėgti kodėl jis yra jėga. Distribucija – niekur kitur negali nusipirkti albumo, išskyrus parašyti Mesijui e-mailą. Susitikti asmeniškai su produkto kūrėju yra visuomet jėga. Muzika – vienas iš faktorių, kodėl šis tekstukas yra čia. Münpauzn sukūrė puikius ritmus, melodijas visam turiniui, kurį galima vadinti glamūr-super-slow-techno. Lyrika – 2000 balų. Nuostabi ne tik todėl, kad yra komiška (#tupareigunas ar #tuzudikas), tačiau labai artima #taupačiam ir labai asmeninė (#tupaauglys – turbūt tiktų nuspalvinti kone kiekvieno paauglystę). Nuostabus darbas, šuolis muzikinėje karjero abiem kūrejams, šampanas.
Acronym
June
Atradau nuostabų leiblą – Northern Electronics. Apie tai jau užsiminiau mūsų laidoje, prieš porą savaičių. Ten apsikabinę stovi vienas už kitą geresni atlikėjai, iš kurių didžiausias favoritas šiuo metu yra Korridor, bet šį kartą ne apie jį. Birželį išėjo naujas albumas iš Acronym – paslaptingo švedo, grojančio ambientą per techno. Albumas pavadintas tiesmukai – June. Šiais metais tai jau antrasis jo albumas, kuriame, akivaizdžiai iš pavadinimo, jis sutalpino šviesią ir gaivią paryčių muziką. June turi embrioninio dydžio panašumą į nuostabų Donato Dozzy albumą K [2010], pagal savo turinį ir nuotaiką – harmoningi gamtos potėpiai sintetiniame techno pasaulyje. Antroji albumo pusė yra pernelyg tiesmuka, tačiau mano nuomone, šis kūrėjas dar atras savo šlovę, svarbu geros užmačios.
Nepaisant viso Northern Electronics limituoto fizinio tiražo, kone visus įrašus galima rasti spotify.
CFCF
Radiance & Submission
Kanadiečių melancholikas Michael Silver po dviejų nuostabių synth-pop albumų išleido ambient / modern classical stiliaus ilgagrojį Radiance & Submission. CFCF ambientas toks, lyg valandą skambėtų interliudas į synth-popo koncerto pradžią. Viltis, pozityvumas, švelnumas – yra šio albumo patalai, kuriuose gera vartytis. Tačiau albumas yra puikus dėl to, kad tas pozityvumas yra ne per saldintas, o ramybė – ne migdanti. Mano mėgstamiausiame Tethered in Dark jaučiamas kone new age stilius, rodantis kaip įvariai CFCF žiūri į muzikos pasaulį ir nebijo keistis. Radiance & Submission – vienas puikesnių šiais metais.
Acronym labai geras.