Dalinuosi penkiais labiausiai įstrigusiais mėnesio albumais.
Ocoeur
Reversed
Tai turbūt ir nereikia ir aptarinėti kitų albumų, užteks ir šito visam mėnesiui. Ocoeur yra belgas, leidžiantis muziką n5md leible. Mane su šiuo atlikėju supažindino Roel Funcken (Funckarma), kai pernai metų Yagoje šnekėjomės apie muziką. Pamenu pežvelgiau, susižavėjau, bet ne iki šaknų. Ocoeur skambesys tuomet buvo labai sintetinis ir toks su sci-fi pojūčiais. Įdomu, tačiau ne iki galo. Šį kovą jis išleido naują albumą Reversed. Tai yra wow efekto albumas, kuriame pavadinimas Reversed yra taikomas pačiam atlikėjui, ir iš pagrindų. Šiame albume Franck Zaragoza tapo aukščiausios klasės modern classical prodiuseriu, išlipęs iš IDM sauskelnių. Tai yra labai tylus albumas, todėl jis klausosi tik atidžiai. Reversed neturi viso to, ko prieš tai turėjo A Parallel Life – to club orientavimo, nepaisant, kad muzika ir chilloutinė. Naująjį albumą galima statyti šalia Marsen Jules, Nils Frahm bei Deaf Center įrašų. Elektronika čia – tik prieskoninė, pagrindas yra fortepijono, o gitara ir smuikas – lyg aperityvas. Gal daug kam tokia instrumentų selekcija pasirodys bloškianti į depresiją, liūdesį ir niūrumą, tačiau čia ne tas atvejis. Visame tyliame bei ramiame albume yra daug šviesos bei pozityvios ramybės. Mano mylimiausias čia – Reverse Yourself. Turbūt pritaikytas labiausiai pačiam atlikėjui. Bravo, fantastika, Franckai.
Sølyst
Steam Age
Praėjusio mėnesio awesomeness number two. Sølyst – Diuseldorfe gyvenantis grupės Kreidler būgnininkas, visiškai eksperimentuojantis su ritmais. Ritmais ne iš dubstep/beats pusės, bet lyg rokeris, grojantis organiškai eksperimentinę elektroniką. Ilgai bandžiau sugalvoti palyginimą, bet vis tik neradau. Man jo muzika yra visiškai unikali, leidžianti atrasti kraut-rock, ambient bei post-rock samplaiką. Pamenu, kad 2011 metais atsitiktinai radau kūrinį Melville, ilgai nesugebėjau rasti nieko panašaus. Tai vienas iš tų atvejų, kai užsidedi muziką norėdamas tam, kad ji tave išgirstų, o ne atvirkščiai. Nuostabus albumas, neblogai referuojantis į steam punk stilistiką, nors aš jo čia negirdžiu, nes man jo ir nereikia. Tamsuma, migla bei pilkos bohemietiškos art melodijos, bei weirdo ritmai, atliekami gyvai. Prie vyno nieko geriau ir nesugalvosi. Labai norėčiau išgirsti tai gyvame pasirodyme, nes atrodo puikiai, check it out. Visame albume neišgirdau nei vieno kūrinio, kuris nesijungtų į bendrą visumą ir nebūtų papildomoji Steam Age dalis. Tai jau trečias kartas, kai Thomas Klein įrodė, jog jam grupės nereikia, norint sukurti kažką nuostabaus.
Sei A
Space In Your Mind
Tereikia metų, norint užaugti. Taip sako Sei A, pernai išleidęs bevertę kompiliaciją, o dabar kaldamas neblogą albumą Space In Your Mind. Šiame albume visiškai nusigręžta nuo nuobodaus tech-house, o pereita į ieškojimų pasaulį, kuriame šiek tiek techno, šiek tiek ambient, šiek tiek nedadarytų kūrinų. Bet kokiu atveju, tai jau yra turinys, labiau primenantys jo albumą White Rainbow [2010], kuriame buvo apstu tiek gilumos, tiek plokštumos. Naujajame albume trūksta koncepcijos, išdirbimo ir visų basic gero albumo dalykų, tačiau netrūksta minčių bei erdvės, todėl jis man patinka. Gražiausias čia – Morning Soldier. Tik įdomu, nuo ko jis saugo.
Kettel
Wingtip
Mėgstu Kettel. Ne visada jo žaismingos ir neva linksmos melodijos yra prie širdies, tačiau tai yra Reimer Eising vizitinė kortelė. Ir jis visuomet moka tai pateikti skirtingai. Kettel muzika man visuomet atrodė išskirtinė tuo, kad tau nereikia būti rūsčiam ir niūriam norint būti liūdnam. Jo beatsų technologija yra tokia migruojanti, kad jį gali klausyti nepaprastai didelis kiekis žmonių, nors ir pirmos žvilgsnio – tai tiesiog acid muzika. Wingtip yra 14 albumas išleistas Djak Up Bitch (D.U.B.) leible, kurį jau laikiau mirusiu. Labai tuo džiaugiuosi, nes albumas yra vykęs ir pagaliau pakeis paskutinį Kettel ir Secede brūžintą diską When Can (ant vėlesnių neužsikabinau). Wingtip yra orientuotas į daugiau uplifting ir net vietomis techno stilių, taigi tiems, kas mėgo Kettel modern classical / ambient veidą, teks persiorientuoti. Be abejo, jo žaismingų ir spontaniškų melodijų čia apstu, tačiau nenutolstama nuo santūraus jo veido – kaip pvz., vienas gražiausių kūrinių Hardship albume suteikia samanų kvapą mintyse bei norą pabėti toli. Puikus sugrįžimas, puikus albumas visiems metams.
Clark
The Last Panthers
Nuolatinis mūsų gelbėtojas radijo stotyje kai pritrūksta paskutinio šoto – ponas Clark‘as, kovą išleido dark ambient albumą The Last Panthers. Sunkus, atgrąsus ir truputį why-so-serious stiliaus darbas netapo mano klausomiausiu praėjusį mėnesį, tačiau, tai vienas svarbesnių release’ų. Čia nėra jokių beats’ų, IDM ar electro priemaišų, kaip būdinga Clarkui, vien tolimas, plaukiantis drone apsiniaukusiame danguje. 19 trumpų kūrinių, sukurtų kriminaliam britiškam serialui tuo pačiu pavadinimu. Kai kurių kūrinių pavadinimai tokie rimti, kad net šiek tiek juokingi – Strangled To Death In A Public Toilet, Dead Eyes For Zvlatko, Diamonds Aren’t Forever II. Bet kokiu atveju, smagu matyti tai, jog Clark’as ieško naujų kūrybinių erdvių, mano nuomone, tai tik dar labiau įprasmina jo, kaip prodiuserio/atlikėjo galimybes bei poziciją rinkoje. Tik gal ne iš karto tai pavyksta padaryti geriausiai.
Sølyst yra vau!
Solyst absoliučiai fantastiškas