Velniškai geras albumo Score pristatymas

1. „Tai bus brandus, gyvas, organiškas darbas, taip norime skambėti ir koncertuose“, – apie būsimą albumą Score kalba prodiuseris Leon Somov, pavadinimą interpretuojantis kaip žymę, kad abu žengia naują žingsnį savo muzikoje ir džiaugiasi pokyčiais.

2. Anot Jazzu, naujuose dueto kūriniuose yra ir energijos, ir tamsos, ryškesnių spalvų, vingresnių melodijų.

3. Trečioji nuomonė priklauso TAU!

Taip rašoma Leono ir Justės pranešime spaudai. Mano nuomonė tokia: baisiai mėgau Offline EP [2007]; Offline Remixed [2008] nesiskaito (išskyrus nuostabią Parduodu Tau Savo Muziką); o pernykštis Updated buvo skystokas, toks mergaitėms, žinote. Po kelių mėnesių Leonas parodė, kad tikrai gali, solo albumu No Batteries No Toys.

Žinią apie naują albumą priėmiau ne skeptiškai, bet gal kiek atsargiai. Juoba, kad taip greit (1,5 metų neprabėgo). Bet prieš tris mėnesius vos išgirdęs titulinį Score gabalą supratau, kad šįkart viskas pas juos bus gerai.

O dar prieš mėnesį prisidėjo Time Machine.

Žiauriai gerai.

Todėl į albumo pristatymą klube Tamsta ėjau noriai. Dėl anšlago buvau tikras. Nepaisant to, kad du vakarai iš eilės ir kaina ne pati draugiškiausia.

Greit paaiškėjo kodėl. Pradėjo beveik nevėluodami ir iš karto prie reikalo. Nuo vis dar nenusizulinančios, nuostabios Score. Iki šiol laikausi nuomonės, kad tai – geriausia, ką duetui pavyko sukurti. Iki šiol.

Gili įžanga. Gyvi būgnai tai dar labiau akcentuoja. Puikus numeris koncertui pradėti. Toks monotoniškas, bet emocionalus. Pilkas, bet nenuobodus. Puikiai derėjo su minimalistinėmis (tikriausiai ir pigiomis, bet labai vietoje) scenos dekoracijomis.

Antru numeriu taip pat jau puikiai žinoma Time Machine. Justė – pasipuošusi arlekino-pajaco spalvų kostiumu – kaip visada stilinga. O batų gražumas…

Leonas – su gitara. Prie Maco palinkdavo retkarčiais. Geras ėjimas. Juk taip geriau žiūrisi, o ir pačiam smagiau judėti, nei maigyti mygtukus/sukioti rankenėles. Nesąmoningai pagalvojau apie Martin’ą Gore’ą, anas irgi metams bėgant iškeitė sintezatorius į gitarą.

Trečia nauja daina – Sonnet. Jei pirmos dvi pasižymi „monotonija“ ir jų diagrama soundcloude galima būtų pavaizduoti plytos pavidalu, tai Sonnet pasirodė kur kas labiau banguota, su pakilimais ir nuolydžiai bei labai ryškiu priedainiu. Būsimas hitas.

Phantoms of the Lake kažkuo užnešė į Exem’ų Afriką. I told you once or twice… kaip dabar prisimenu. Kaip tik tuomet pagalvojau, kad jie yra vienas tų retų lietuviškų kolektyvų, kuriems niekada netaikiau lengvinančių aplinkybių „bet juk jie lietuviai“. Ir pasidarė aišku, kodėl koncertas kainuoja 40 Lt. Ir visai ne gaila. Matėsi, kad Leonas yra patenkintas ir jaučiasi labai užtikrintas savo sėkme. Ne be reikalo.

A Night to Remember gabalo metu Justė svaidėsi patarimais always remember to dance like there’s no tomorrow… Turiu jai pastabų. Jei dainavimas yra nepriekaištingas, tai bendravimas su publika pasirodė kiek dirbtinis ir nenatūralus. Juk išvargtas mandagumas ir šypsenos – neskanu. Vaidinti, kad nevaidina jai sekėsi negeriausiai. Kur kas priimtinesnė pozicija (imho) tokiu atveju – būti išlaikytai (kaip tai daro Domas apkabinęs savo meilužę-basufkę arba Marijus, visas paskendęs būgnuose). Leonas toks pat minimalistinis kaip ir broliai, tačiau iš vidaus spinduliuoja kažkokia šiluma ir draugiškumu. Gitarą jis nusikabino tik prieš šeštą gabalą – A to Zed.

Septintas kavalkas – Prediction – įsiminė labai catchy boso partija. Norėjosi judėti. Tikriausiai dar vienas būsimas hitas. Ko gero dar didesnis už Sonnet (reiks dar normaliai studijinių versijų pasiklausyt). Juolab, kad vaikinai dar pridėjo smarvės, kuomet Justė nulipo nuo scenos.

Atgal grįžo be kostiumo. Visa tokia dramatiška. Susikarpė žirklėmis.

Pirmos dalies, kurios metu buvo pristatomi vien nauji kūriniai, pabaiga kiek pasunkėjo. Pagalvojau apie Massive Attack ir jų tamsias puses. Dirty Fetish, you know…

Trumpa pauzė parūkyt/apsilankyti tūlike ir vėl atgal.

Dabar laukė senų dainų puokštė. Pradėjo nuo parduodamos muzikos. Tada Poem, Free ir … moteriškas repertuaras. Po maloniai nustebinusios stiprios pirmos dalies dainos apie muziką ir meilę skambėjo… skystokai. Justė, aišku, šaunuolė, charizmatiška, labai stengėsi (pvz. balso efekto pedalus spaudinėjo tiek kojomis, tiek rankomis), bet. Būdamas blaivaus proto ir sąmoningas fakto, jog tai blogiausia, ką galima pasakyti moterims, privalau (nes tokie Suru.lt principai – tiesą į akis) pastebėti, kad taip drąsiai jos vietoj nesirengčiau, net jei ir jausčiausi diva. Sporto sale dar niekam nepakenkė. Bet juk ją mylime dėl balso, ar ne?

Mano mylima Journey dalis (ta masyvioji, po trečios minutės) šįkart buvo pertrumpa. Ir apskritai po Score ji nublanko. Užtat Crosses buvo pakankamai agresyvūs. Butterflies irgi gražu. Jie ir taip viso koncerto metu man šoko ne tik burnoje bet ir pilvą raižė. Revolution kažkaip niekad nemėgau, tad į you think I’m a bitch visuomet atsakau yes, I do.

Kiaunių himnas privalėjo būti. Laimė, kad buvo atliktas akustikai. Taip, tai graži daina, bet pripažinkime, juk mes taip nemėgstam viską, ko nemėgsta kiti arba kas nėra pernelyg populiaru.

Rašau tai, kokį 35-tą kartą klausausi gabalo Score ir žinau, kad šiandien visa tai dar kartą pasikartos Tamstoje, ryt – Klaipėdoje, o dar po savaitės – Kaune. Čia kaip su ta knyga… Jūs jos neskaitėte? Ne?? Ooo, kaip aš jums pavydžiu!

Belieka tik spėlioti ar antru biso numeriu setliste įrašytas gabalas Use Somebody yra Kings Of Leon koveris?

Grojaraštis:

01. Score
02. Time Machine
03. Sonnet
04. Phantoms of the Lake
05. A Night to Remember
06. A to Zed
07. Prediction
08. Rememberance
09. Dirty Fetish
—
10. Parduodu Savo Muziką
11. Poem to Myself
12. Free
13. Muzika Tu
14. Song About Love
15. Journey
16. Crosses
17. Butterflies
18. Revolution
—
19. Tik pasilik

Performansas: 9/10
Garsas: 8/10
Šviesa: 6/10
Trukmė: 9/10
Kaina: 30 Lt-40 Lt
Alus: 7 Lt
Gražių merginų: tikrai buvo (ir nemažas procentas), bet dėl vienos jų nemačiau

Bendras: 9/10

Visvaldo Morkevičiaus nuotraukos:

[nggallery id=235]