Velnio Akmuo'2010: Rokenrolas, alus ir pist-pist

Foto: Martynas Nostra

Fecking lūkesčiai. Kartais jie pakiša koją ir neleidžia visaverčiai pasimėgauti veiksmu, sukelia nusivylimą, verčia šaukti „feck this“ bei „feck that“. Suru.lt komanda Velnio Akmenį‘2010 šturmavo, per daug nieko nesitikėdama. Ir kaip dažnai nutinka, gavo nemenką teigiamų emocijų dozę. Bent jau dėmesį pavyko sutelkti būtent į jas, o ne į burbėjimus apie šūdinas grupes, sunkiai nustatomos kilmės maistą ar vilkus apsaugiečius, kurie tik dirbo savo darbą. Бетономешалка!

VA, aišku, ne Wackenas. Veikiau Metalshow.lv įpėdinis, juolab, kad latvių festas po 2008 metų edišno užsiraukė, o VA tarsi perėmė iš jo estafetę. Kai kuriais aspektais jau pranoko – pvz., vieta. Dainuvos slėnis – kone idealus plotas OpenAirui su labai tinkamu landšaftu, kurio esminiu akcentu tvankų liepos savaitgalį tapo upė. Būtent gaivioji, sraunioji Šventoji gelbėjo VA dalyvius nuo negailestingos saulės. Kai kam, tiesa, šeštadienį nepasisekė, bet kaip sakė nemirtingos komedijos personažas: „Не в нашем районе“, tai yra ne festivalio teritorijoje.

Karštis, kaip ten bebūtų, smegenis lydė. Štai, pvz., Mayhem. Visiems žinoma, kad grupė stovėjo prie antros black metal bangos ištakų, kad laikoma visišku žanro kultu ir tt. Tačiau scenoje penketukas sukūrė tokią nesveiką (net black metal mastu!) atmosferą, kad vietomis vaidenosi neįprastomis priemonėmis atliekamas drone‘as, vietomis – punkovas trashas.

Tikėtina, kad įtakos būtent tokiam message‘o suvokimui turėjo ne tik karštis (saulė jau buvo senokai pasislėpusi), bet ir prieš tai patirtas valandos pokalbis su grupės vokalistu Attila Csiharu, atskleidusiu labai platų požiūrį į ekstremalią muziką. Interviu papuoš suru.lt puslapį artimiausiomis dienomis.

Penktadienio headlineriai pateikė įvairialypę programą, skambėjo kūriniai iš visų studijinių grupės albumų. Garsas nebuvo idealus, tačiau padėtį gelbėjo improvizuoti ausų kištukai iš parankinių priemonių (Maximos čekių). Jais apsiginklavus, gitarų skambesys pasidarė aiškesnis, o Necrobutcherio boso setup‘as privertė prasižioti – jo skleidžiamos bangos veikė smegenis tiesiog bio-lygmeniu. Teko girdėti atsiliepimą, kad Mayhem pasirodymas buvo savotiškas one-man show. Žmogaus, kuris visas 80 min. praleido šešėlyje – Hellhammerio. Sutikti galima tik su tuo, kad savo pilkąsias ląsteles naikinantį darbą jis atliko su bepročiams būdingais sadizmo elementais – kartais nuo ritmo vingiu tiesiog norėjosi plėšti plaukus nuo galvos. Jeigu tik jų ten būtų. Bet pastebimiausias scenoje vis dėlto buvo Attila. Jo vokalas – kažkas iš paralelinio pasaulio. Ir labai gaila, kad garsistai neiškėlė jo aukščiau, vengro skleidžiami garsai (negi pavadinsime tai dainavimu?!) turėjo sklęsti virš muzikos, baugindami publiką, o vietoj to joje ištirpo. Be to, Mayhem frontmanas porą kartų pargriuvo, bandymas užsiropšti ant monitorių, truputį apgadindamas visagalio velnio įvaizdį. Pykti liežuviai plakė, kad buvo girtas, bet realesnė versija – tiesiog paslydo. Būtų girtas, tikrai neįstengtų nulaikyti gausių šėtoniškų aksesuarų bei taip galingai kelissyk švystelėti kiaulės galvos į žiūrovų minią. Anyway, norvegų šou įsiminė ilgam. Skirtingai nuo daugelio kitų svečių VA scenoje.

Nors… štai, pvz., italų heavy metalai White Skull įsiminė savo bendravimo ypatumais. Atrodė tai maždaug taip: muzikantai kalbasi netoli scenos. Iš backstage‘o prie jų prieina vokalistė, kažką sako ir šiek tiek trinkteli gitaristui delnu į veidą. Pastarasis reaguoja keliomis solidžiomis pliuhomis, pist-pist, moteriškė nokdaune, kolegos puola raminti sunkiasvorį boksininką ir gaivinti savo front-woman. Po minutės ji atsipeikėja ir pabėga atgal į backstage‘ą. Rock‘N‘Roll.

Olandai Izegrim dėmesį pelnė savo vokalistės matmenimis. Kvartetas labai teisingai pasirinko reprezentacinį asmenį, kitaip jų deathukas praskristų pro ausis apskritai nepastebėtas. Tiesa, apsirengė Marloes labai jau puritoniškai – į rubriką Kur vynas? jos nuotraukų netalpinsime.

Šiek tiek anksčiau scenoje pabuvoję kiti Olandijos atstovai Devious tapo maloniu festivalio atradimu. Efektingas vokalistas, efektyvus melodic death metal su trasho elementais išjudino, privertė šokinėti ir mėtyti į orą beisbolkę su Ispanijos futbolo rinktinės simbolika. Tegyvuoja draugystė! Beje, ne veltui stebint pasirodymą į galvą vis lindo prisiminimai apie olandų death metal scenos veteranus Altar. Pasirodo, net du Devious nariai anksčiau siejo savo energetiką būtent minėto ansamblio sudėtyje. Per olandų pasirodymą nustebino publika – keli žmonės gana vangiai kratė galvos augmeniją, likę tingiai trypčiojo. Nors muzika tiko moshpitui ir pogo kur kas labiau, nei, sakykime, Mayhem dieną anksčiau.

Beer metal veteranai Tankard sutraukė didžiausią žiūrovų minią, iš akies – apie 2000 galvų. Būtent vokiečius daugelis laikė didžiausiomis festo žvaigždėmis. Savo kūrybos mėgėjų (prie kurių šių eilučių autoriaus tikrai nepriskirsi) Tankard nenuvylė. Sugrojo visus savo alko-hitus, pradžiugino keliais juokeliais („Tankard is most seriuos black metal band on Earth… Die with a Beeeer in your hand!“), užkūrė nevaikišką pirtį parteryje. Beeeer!

Švedai Grave paskutinę akimirką pakeitė festivalio programoje Floridos sunkiasvorius Deicide. Organizatorius galima tik užjausti – amerikiečiams pranešus apie nesklandumus, surasti realiai adekvačią pamainą buvo be galo sudėtinga. „Kapo“ nuopelnų vystant skandinavų death metal sceną, aišku, nenuneigsi, tačiau prisikirti juos prie aukščiausios lygos liežuvis nesiverčia. Plius jų koncertas prieš porą metų Vilniuje, švelniai tariant, buvo nekoks. Išėjo vyrukai, abejingai atstovėjo 40 min. ir dingo. Vos prasidėjus Grave pasirodymui Anykščiuose, gimė įtarimas, kad švedai vėl nėra nusiteikę improvizuoti. Bet pasipainiojo Jo Didenybė Atsitiktinumas. Prieš trečią ar ketvirtą gabalą komandos lyderiui O.Lindgrenui sugedo gitara. Metalheadai, žinoma, nesklandumų užpultą grupę palaikė, o likęs be vieno instrumento kvartetas, pasistengė padvigubinti spinduliuojamos energijos dozę. Beveik pavyko, kojos pačios ėmė trypčioti.

Apmaudu buvo dėl vieno. Baigiantis pasirodymui, O.Lindgrenas gavo į rankas skolintą gitarą. Ir būtų buvę labai gražu, jeigu antram bisui švedai būtų pakartoję galingus You‘ll Never See bei Soulless su dviem gitarom, su visa riebia mėsa, slypinčia šiuose gabaluose. Deja, to nenutiko, nors laiko buvo likę užtektinai (vietoj numatytų 90 min. Grave scenoje išbuvo nevisą valandą), šioks toks apmaudo prieskonis liko. Ir paskutinė grojusi tą vakarą Valkyrja su savo neaiškiu blacku padėties nepataisė.

Užtat chaliavni SupaDevynerių baro kokteiliukai rokotuojant rokotekai tapo puikiu atpildu už turiningą dieną Dainuvos slėnyje.

OpenAir festivalis Velnio Akmuo‘2010, Anykščiai, Dainuvos slėnis, 2010 07 16-18.

Kaina: 80-110 lt (+7lt už kiekvieną palapinę, +7lt už kiekvieną automobilio įvažiavimą į festivalio teritoriją).

Vieta: 10/10. Lyg pati Gamta būtų sukūrusi Dainuvos slėnį OpenAirams. Plius patogus susisiekimas su dauguma Lietuvos kampelių. Atskiras ačiū Šventajai, pirmą kartą teko matyti eilę prie įėjimo į upę.

Maistas: 6,5/10. Paradui vadovavo Bernelių užeiga ir eilinį kartą susidarė įspūdis, kad maisto tiekėjai festivalius traktuoja kaip atsikratymo atliekomis galimybę. Tai, ką ragavome ir uostėme patys, didelio apetito nesukėlė. Malonia staigmena tapo Bebro blynų kioskas, bet kadangi tapo ne tik mums, kartais išsvajoto blyno su vištiena tekdavo palaukti eilėje apie pusvalandį. Tiesa, grojant thrashistams Battalion laukimas neprailgo.

Gėrimai: 5/10. Opi problema bet kuriame OpenAire. Savasis alkoholis – draudžiamas. „Tauro“ alus po 5 lt už puslitrį džiugina retą, o kitų šaltų gėrimų paprasčiausiai nebuvo. Už arbatos bei kavos kioskelius – papildomas balas, bet prie 35 laipsnių šešėlyje norėjosi tikrai ne jų.

Publika: 8/10. Nemažai girtų. Tačiau tai būtų pusė bėdos – kiekvienas turi teisę tvoti ir voliotis bilekur. Bet be minėtos White Skull muzikantų razborkės teko matyti dar bent du konfliktus, sprendžiamus gana svariais smūgiais į veidą. Tai nuliūdino.

Oras: 8/10. Idealiu oru 35 laipsnių karščio nepavadinsi, tačiau bent jau nelijo.

Merchandise‘as: 9/10. Baltijos šalyse, ko gero, dar neteko matyti per reginį tokio gausaus pasirinkimo atributikos. Prekiavo ne tik etatiniai Lietuvos atstovai, bet ir latviai, lenkai, pačių grupių atstovai. Retas svečias išvažiavo iš festo tuščiomis. Balą teko egoistiškai nuimti už tai, kad L didžio Mayhem longsleeve‘o Grand Declaration of War albumo motyvais pardavėjas šių eilučių autoriui nerado.

Garsas: 7/10. Dauguma grupių skambėjo neblogai. Bet sutapk gi taip, kad dviejų įdomiausių pasirodymų – Mayhem bei Grave skambesį garsistai suvėlė į košę. O už Attilos vokalo nukišimą į subinę – atskiras fi.

Gražios merginos: vieną iš simpatiškiausių panelių festivalio lankytojai galėjo ne tik pamatyti ar užkalbinti, bet ir beveik kiekvienas laikė rankose! Dėmesio, Augustė:

Svečias: Pamatyti metalo koncerte Marių Berenį, Tomą Rimkų ar Sėklą – jokia naujiena. Tačiau Sergejus Jovaiša?! Pasirodo, pareigos įpareigojo…

Tinklinis: žaidė ir panos. Bet laurų nenuskynė.

Citata: Basketball is niggers‘ game. Lithuanians should play ice hockey, like we do (c) vienas metalheadas iš Latvijos per diskusiją su Sėkla. Legendinis barzduotis nerado, ką paprieštarauti.

Pokeris: populiariam žaidimui OpenAire pakanka kortų kaladės ir pakuotės degtukų. Pradžioje už 10 lt kiekvienas gauna degtukų dežutę. Blaindai – 1 ir 2. Žaidimo eigoje galimas vienas buy-inas už 10 lt/dėž. Smagių All-inų.

Šūkis: Бетономешалка! Мешает бетон!!