15-asis „Kino pavasaris“ in da haus

Vakar sostinėje startavo jau 15-asis tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ (KP). Jei nežinote, kas tai yra KP, apibūdinti jį bene šmaikščiausiai pavyko vienam mano draugui – snobų džiaugsmas. Tada smagiai pasijuokiau, nes, nepaisant to, kad programose pasitaikydavo tokių  šedevrų, kurių, kaip  sakoma, nepripūtęs nesuprasi, jame visada rasdavau maždaug 10 filmų, kuriuos visada suvalgydavau labai skaniai. Tačiau šiemet, viena ausimi išgirdęs, kad sekančio festivalio akreditacijas nulems tai, ar sugebėsi einamojo metu atnešti/atsiųsti parašytas publikacijas, pasijuokiau dar labiau. Toliau 15-asis „Kino pavasaris“ in da haus

Viliotinis: „Deguonis“

kislorod2

Turiu nedidelę silpnybę rusiškiems filmams. Tiesa, specialiai jų neieškau, žiūriu dažniausiai tada, jei randu kino teatrų repertuaruose, ar naktimis, kai bandau užmigti, įsijungęs “Nashe kino” televizijos kanalą. Neretai toks naktinis migdymasis baigiasi tuo, kad sapnams belieka mažiau nei 5 valandos ir suima siaubas pagalvojus apie produktyvią būsimą darbo dieną.  Toliau Viliotinis: „Deguonis“