Seniai jau bemačiau tokį netradicinį ir iškirtinį filmą, kaip kad dizainerio Tomo Fordo „Vienišas vyras“. Tas vyras, lyg ir padorus universiteto dėstytojas, vieną rytą supranta, kad niekada negalės susitaikyti su senokai mirusio mylimojo mirtimi ir nusprendžia nusižudyti. Vyniok toliau →
Kažkas, neprisimenu kas, gal aprašymas, gal koks žanro nurodymas IMDb, man pašnibždėjo, kad žiūrėsiu trilerį. Apie vyriškį, atsiskyrusį nuo bendruomenės ir gyvenusį miške keturiasdešimt metų, kuris vieną dieną nusprendžia grįžti į miestelį ir parodyti kas yra kas. Vyniok toliau →
Citata iš biblijos, Bruce Peninsula atliekamos juodaodžių folk-giesmės ir statiški, tamsoje blankiai matomi žmonių veidai, stebintys nuo žiūrovo slepiamą sceną. Po tokios „Small Town Murder Songs“ pradžios aišku bent jau tai, kad akims ir ausims džiaugsmo tikrai bus. Vyniok toliau →
Vokiečių dizaino studijos Polynoid 3D šedevras „Loom“. Vyniok toliau →
Jaunos fotografės Erin Mulvehill darbų serija giliai iš vandenyno dugno. Vyniok toliau →
Mini kino seansas. Trumpametražis Corrie Jones filmas Water Vyniok toliau →
Jei ne X Lenkų kino savaitė, pasibaigsianti rytoj, liktumėt neviliojami dar kurį laiką, nes į mano taikiklį pastarosiomis savaitėmis nepateko joks filmas, kuriuo norėčiau pasidalinti su Jumis. „Iš bado šuo ir varškę ėda“, – byloja liaudies išmintis, todėl žiūrėjau visokias senienas, kurios dėl įvairių aplinkybių kažkada liko nepažiūrėtos kino teatruose: pradedant antrąją „Alvino ir burundukų”, baigiant pirmąją „Svečių iš ateities“ dalimis. Ok, Ok – popsas. Bet aš popsą myliu – niekam ne paslaptis. Lygiai taip pat myliu istorinius filmus. Visokius. Tiek tuos „šedevrus“, rodomus per „Naše kino“ kanalą, tiek kraujais besitaškančius Holivudinius blokbasterius. Todėl „Viskas, ką myliu“ („Wszystko, co kocham“) sudomina tiek, kad leidžiu sau jį rekomenduoti ir Jums. Vyniok toliau →
„Mylėti reikią tą, kuris šalia“, – Lėjos lūpomis režisierius Andrėjus Kavunas (Андрей Кавун) trumpai ir aiškiai nupiešia filmo siužetą. Keturi tik ką mokyklą pabaigę jaunuoliai, du vaikinai ir dvi merginos, išeina į gyvenimą, kuris atrodo šviesus ir kupinas galimybių. Tačiau tik pakliuvę į įvairiausias meilės peripetijas, patyrę apgaulės skausmą, dievinę bei nekentę, aukoję save ir veidmainiavę jie pagaliau tampa suaugusiais.
Trys moterys – trys britiškojo kino ikonos. Dvi iš jų – jaunos, tačiau jau susižvejojusios po „Oskaro“ nominaciją, trečioji – retas svečias Holivude, bet kiekvieną savo karjeros filmą papuošdavo tarsi alyvuogė Martini kokteilį. Ponios ir ponai, pristatome Keira Knightley, Carey Mulligan ir Charlotte Rampling naujausioje režisieriaus Marko Ramaneko juostoje „Never Let Me Go“, pastatytoje pagal to paties pavadinimo britų rašytojo Kazuo Ishiguro romaną. Kadangi tai istorija apie dvi merginas ir vaikiną, užaugusius kontakto su išorinio pasauliu neturėjusioje mokykloje, o vėliau supratusius, kad jų paskirtis – tapti donorais, turime paminėti ir Andrew Garfieldą, kurį ne taip senai galėjome matyti „Daktaro Parnaso fantazariume“ („The Imaginarium of Doctor Parnassus“). Vyniok toliau →
Krizės, recesijos, skolos, bankrotai – visą tai labiausiai pajautė viena gatvelė Manhetene, Niujorke. Režisierius Oliveris Stone’as kentėjo daugiau nei 20 metų, kol pagaliau sulaukė aktualios progos savo 1987 m . klasikos „Wall Street“ prikėlimui. Aktorių žvaigždynas įspūdingas. Filme sutiko nusifilmuoti ne tik vaidinę pirmoje dalyje Michaelis Douglas bei Charlie Sheenas, bet taip pat ir tokie Holivudo grandai kaip Shia LaBeoufas, Susan Sarandon, Joshas Brolinas, Frankas Langella. Siužetinė linija paprasta: jaučiam finansų krizę, bandome perspėti, gaudom žudiką. Bet kažkodėl tikiu, jog reginys bus teisingas. Vyniok toliau →
Ne taip seniai liejome ašaras „Mano sesers globėjuje“. Jei patiko (filmas, ne ašaros), rekomenduoju nepraleisti ir „Laiškų Dievui“. Niekam nežinomas režisierius Davidas Nixonas ir beveik nežinomi aktoriai, iš kurių išskirčiau nebent jaunąją Bailee Madison, vaidinusią „Tilte į Terabitiją“, sukūrė tikrais faktais paremtą istoriją apie vėžiu sergantį berniuką (akt. Tanner Maguire) ir jo aplinką. Kažkokio šedevro nelaukiu, tačiau tokie filmai paprastai būna gražūs ir šilti. Tiesa, nebūtinai su laiminga pabaiga. Vyniok toliau →
Loading ...
