SuruLT_supynes2015_01

Kita stotelė – Pãkretuonė – neįprastai ilgai nutęsia ilgametę Sūpynių lokacijos vietą reivo traukinio moters balsas ir iš vagono pabyra bei pakrinta miegmaišiais ir palapinėmis apsiginklavę festivalio lankytojai. Per tiek metų išsikristalizavusi vieta – artima kaip giminaičių sodyba, nušoktas ir nugulėtas ne vienas kvadratinis metras žolės ir miško paklotės, o kiek dar kubinių metrų ežere nusieksniuota. Mano sąskaitoje – ne tokie jau ir kuklūs 7 iš 10 Sūpynių kartų.

Penktadienio muzikinius meniu ir šįkart buvo gausus: pasiūlė Ostgut Ton chebrą, daug laužyto skambesio Low scenoje, šiemet persikėlusioje į Less kaimynystę ir nemažai klampios elektronikos pastarajame, raganiškame ir samaniniame steidže, šiemet nugarą atsukusiam į ežerą. Pirmas išgirstas vardas – Kasparas Stundžius plaukus pasileido iškart ir įkaičių neėmė. Nors mačiau iš toliau, bet garantuoju – širdys dužo. Toks jau jis yra. Less tuo metu irgi pamažu didino apsukas, nes prie darbo stojo redakcijos bosų mėgstamas dubo-ir-ne-tik specialistas Sraunus. Gylio tikrai netrūko, bet dar smalsiau buvo, ką pasiūlys šviežiai suręstas Low. Pagal vardus galvojau, jog Eddie Case & Choice yra įdomus sprendimas, bet šie veikėjai pasiūlė nelauktą ėjimą žirgu ir laužė nei kiek nesivaržydami ir kokybiškai. Čia Jūsų nuolankus tarnas nusprendė nesiplėšyti ir į apačią nebegrįžti ilgam, o tenkintis maršrutu Low-Less-Low. Jeigu atmintis nesumeluos, prasidėjusią ir palaipsniui gerokai įsisiūbavusią d‘n‘b puotą pratęsė Hathor, Ruffhouse bei idėjinis tėvas Intakz. Kaip apibūdinti atmosferą tą praleidusiems? Subtilus brutalumas be didesnių kompromisų. Pertrauka buvo padaryta tik Vessel aplankyti. Pastarasis reikalo ėmėsi agresyviai ir gręžė iš peties, net norėjosi geriau įsispirti į žemę. Bet eilėje dar laukė Skeptical ir persiplėšti nepavyko. Paskutinį kartą grįždamas prie Less, dar prasilenkiau su IJO, nes rytiniam desertui buvo Fume Live. Deja, tam nebuvo lemta įvykti, todėl jo paliktą spragą užpildė ir vieną kolegą iš Suru.lt Paulių Ilių pakeitė kitas – dypinanti nevengstantis Audrius Ramuva. Galbūt nusivylimas buvo per didelis, nes šioje vietoje penktadienio pasažai ir vuajažai buvo nubraukti, nepaisant įkyrių More scenos gerbėjų braunantis ir iriantis pro švintantį More. Rytinę Smalą virusius veikėjus dar ilgai girdėjau bumbsint savo ausų būgneliuose. Velniai!

Šeštadienį norėjosi keiksnoti masiškai festivalį okupavusį Kalnapilio alų, bet rinkai neįsakysi. O geriau paieškojus, buvo galima rasti ne tik puikaus sidro, bet ir Kronenbourg, Tucher, kažkur šmėkščiojo Dundulis. Maisto tiekėjų taip pat netrūko – nuo Sidro Namų iki Voyager, Meat Lovers ar Great Tit. Popietėje netrūko ir įdomių muzikinių sprendimų – Darbo Džiaugsmai, kaip suprantu, dar vienas projektas iš Verslo Rizikos Rezervų kategorijos. Sau, tiesa, buvau šventai prisižadėjęs nepraleisti dar vieno Patamsių Gaivalų performanso. Vieną paskutinių kartų tam sukliudė liūtis. Šįkart oras buvo tikrai gaivališkas, o muzika – tiesiai į rezginį. Net ne visiems pavyko išsilaikyti ant kojų. Thugs ain‘t dead!

O kaip festivalis be paskaitos ir švietimo? To gėrio irgi buvo. Pulkas barzdotų dėdžių, atlikėjų, prodiuserių ir ilgesnio ar trumpesnio plauko muzikos pasaulio atstovų apie 2 (?) valandas dosniai dalijo patarimus wannabe artistams ir kantriai atsakinėjo į klausimus, kaip pasiekti muzikos Olimpą. Viskas buvo panašu į Baltijos Elektroniką, tik koncentruočiau ir daugiau minčių, tikėtina, pasiekė to norėjusius asmenis. Fingalick, beje, atskleidė, kad pirmą kartą savo kūryba dalintis pradėjo uždaruose forumuose, kuriuose buvo ir prodiuseriai.

Kai kuriuos įdomius projektus keitė – dar įdomesni. More tuo metu išstojo Paulius Kilbauskas. Jeigu ne neseniai matytas jo grojimas Vilniuje, būtų sužavėjęs labiau, bet deliverino kokybiškai, skundai nepriimami. Užtat po jo netikėtai sekė viena didesnių Sūpynių vinių man – MC Mesijus aka Žygimantas tai-tu-išsukinėji-bliamba-laiptinių-lempas Kudirka ir Münpauzn. Jau buvau skaitęs Bongo apžvalgą, todėl pagrįstai tikėjausi daugiau negu pernai – daugiau ir gavau. Jeigu anksčiau susidarė įspūdis, kad Münpauzn kuria iš esmės foną Žygio verbaliniams išpuoliams, tai dabar sinchrono buvo nepalyginamai daugiau. O ir raimai – next next level. Vien ko vertas krūmų ir Passato dvieilis, apdainuoti pareigūnai ar bankomatų ištrauklys. Vaiskioje dienos šviesoje ant pievos nebuvo galima reikalauti daugiau. Ideali pramoga. Tą neblogai paliudijo ir aplink sceną mitriai susibūrę dueto talento gerbėjai. O šie per daug nesilaužė ir sukalė dar tris gabalus viršaus. Plojau atsistojęs.

Despotin Atmo Club bandė imti keturiese, bet pritrūko veiksmo. Iš šono nebūčiau patikėjęs, kad ant scenos tiek kūrybinio potencialo, o tiek mažai judesio. Without Letters rėžė panašiai kaip pernai, tik tą kartą patiko labiau. Dabar daugiau eksperimentavo, kai norėjosi pakilnoti kojas. Tolesnė muzikinė paletė – kuo tamsyn, tuo velnyn. Kaip ir pats vakaras. Nors Svengalisghost kažką ne to suvalgė, tačiau Darius Vaikas stebino nevaikiškai. Taip pat paminėtinas vieno Mondayjazz tėvų Tado Quazar ir Donato Chipak duetas. Dėl šių veikėjų dėliojamų griausmų vos nenuvirtau į ežerą. Bet džiugiausia, kad nepaisant įprastinių verkšlenimų ir skundų, buvo iš ko pasirinkti. Dypo, ežero mėnesienos, samanų – Less, ėjimo ant tamsiųjų – Low ar rankų kilnojimo – More. Ne veltui Sūpynių vardas jau tvirtai įrašytas į lietuviškų festivalių istoriją. Ne gėda nei kaimynui, nei užsieniečiui parodyti. O dabar – tik metus truksiantis afteris… Tikėkimės, per daug neprailgs.

Foto: Samanta Matú (Arcana Femina photography)

Bangos Koncertai Sūru

4 Replies to “Sūpynės 2015 – vardas, įrašytas į lietuviškų festivalių istoriją”

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *