Röyksopp piknikas tiems, kam per 30

Röyksopp nebėra ta grupė, kuri čia ir dabar. Tokiais jie buvo prieš 16 metų, pasirodžius albumui Melody A.M. Tačiau pamatyti juos gyvai – vis vien smalsu. Kita vertus, norvegai – puikus organizatorių pasirinkimas, turint omeny, kad vienos dienos festivalis yra užvadintas Summer In The City ir taiko į plačiąsias mases.

Penktadieninį koncertą, ko gero, taikliausiai apibūdintų eilutė „šeimos piknikas tiems, kam per trisdešimt (arba keturiasdešimt)“.

Į Kalnų parką atvykus kiek po 18 valandos Solo Ansamblis jau buvo ant scenos. Ir jie buvo vieninteliai tą vakarą iškrentantys kiek iš konteksto. Turiu omeny tai, kad SA muzika yra kur kas tamsesnė, nei kitų koncerto atlikėjų ir tikrai abejoju, ar ji telpa į susirinkusios tikslinės auditorijos klausomą spektrą. Tad ir publikos reakcija buvo atitinkama. Klausė mažai kas, išgirdo vos keli. Iki šiol smalsu, ar juos pakvietė groti patys organizatoriai, ar pasirodymu pasirūpino apsukrioji Solo Ansamblio vadyba tam, kad CV grafoje „apšildėm“ būtų uždėta dar viena varnelė (šalia jau esančios GusGus).

Visi „apšildantys“ atlikėjai ant scenos gavo po 45 minutes. Po lietuvių pasirodęs estas Noëp atrodė gan skurdžiai (lyginant su prieš tai buvusiais keturiais lietuviais jis buvo vienas). Maigė kažkokį aparačiuką, dainavo ir retkarčiais padaužydavo būgną. Visos šios saviveiklos rezultatas – Coldplay banalumo lygio pop muzikėlė. Pats tas šeimyniniam piknikui, negali pykti.

Vėliau ant scenos lipo lietuvis Daddy Was A Milkman, kuris gyvai groja kvartetu. Grojo ir dainavo tvarkingai, padorumo skalėje kažkur taip Stingo ir Sel (na, kad pagyvenusiems žmonėms nebūtų per daug nuobodu, bet ir tuo pačiu metu nedaužytų per daug). Tik tos Igno šnekos tarp dainų… Na, kaip per pikniką.

JP Cooper ant scenos neturėjo būgnininko, atrodė kaip Bob Marley sūnus ir atliko pusiau akustinį setą. Neblogas fonas užkasti. Manau, radijo stoties M1+ gerbėjai turėjo likti patenkinti.

Pagrindinės vakaro žvaigždės pasirodė kiek po 22 valandos, dar pilnai nesutemus. Koncerto dieną kiek pasidomėjęs radau informacijos, kad ankstesniuose Röyksopp turo koncertuose ant scenos juos lydėdavo Jonna Lee – mano mėgstamo projekto iamamiwhoami vokalistė. Keista, kad šio fakto niekaip neakcentavo koncerto organizatoriai. Manau, būtų pritraukę daugiau jaunimo.

Jonna Lee ant scenos buvo ypatingai efektinga. Kaip kokia fėja iš pasakos. Tuo tarpu abu grybai buvo pasislėpę už pulto (Sveinas retkarčiais padaužydavo būgnus) ir grojo daugiausiai naują kūrybą (iš pranašingai užvadinto albumo The Inevitable End [2014]). Vienintelis Eple nusipelnė pagarbos būti nekliudomam ir išlaikyti seną aranžuotę. Kiti numeriai buvo ženklai pamarozinti (skaityk – pritaikyti madingam power hit radio ir zip fm skambesiui). Gautųsi geri hedlaineriai radistų kaimo fesitivaliui.

Jums tai buvo staigmena? Nes man ne. Sutikau nemažai pažįstamų, kurie buvo lengvai priblokšti ar mažų mažiausiai suirzę dėl tokio įvykių scenarijaus. Pats buvau pasiruošęs šiam kultūriniam smūgiui, nes teko matyt Röyksopp pasirodymą prieš 5 metus, kur buvo naudojama panaši formulė.

Bendrai renginys visai vykęs, su gražia publika ir tvarkingu atlikimu. Patys Röyksopp, panašu, kad taip pat liko patenkinti. Bent jau taip teigė sekančią dieną Maskvos radijui.

 

Grojaraštis:
01. Monument (with Jonna Lee)
02. Never Ever (with Jonna Lee)
03. Sordid Affair
04. Eple
05. Mysteries of Love (Julee Cruise cover) (with Jonna Lee)
06. Something In My Heart (with Jamie McDermott)
07. This Must Be It (with Jonna Lee)
08. Running to the Sea (with Jonna Lee)
09. What Else Is There? (with Jonna Lee)
10. The Girl and the Robot (with Jonna Lee)
11. Sayit (with Jonna Lee)
12. Here She Comes Again (with Jamie McDermott)

13. I Had This Thing (with Jamie McDermott)
14. Do It Again

 

Foto: Tomas Šližys

Performansas: 8/10
Garsas: 8/10
Šviesa: 9/10
Trukmė: 10/10
Kaina: nuo 40 EUR
Alus: 3,5 EUR / 0,5 l
Gražių merginų: amžius prasideda nuo 30 metų?

2 Komentarai

Tavo žodis: