Vilnius, 2021-ieji metai. Dviejų draugų pokalbis bare Kapsulė.
…
– Beje, ar jau girdėjai naują ba. albumą?
– Jo! Kaip tik vakar užlašėjo ant mano audio-debesies. Visą vakarą klausiau.
– Ir kaip tau?
– Pizda, koks geras!
– Aha, man irgi.
– Nu matai… jau trečias albumas, subrendo vaikis, nebe 19 metų. Nepalyginsi su debiutiniu.
– Aha, šitas žymiai brandesnis ir dar labiau išieškotas.
– Jooo. Rasti / Pasiklysti buvo toks raw, sproginėjo įvairiom spalvom, jaunatviška energija trykšte tryško.
– Zjbs albumas buvo. Apie geresnį debiutą, tikriausiai, sunku buvo pasvajot. Čiūju, Mamontovas pavydėjo.
– Man tai Benka net biškį užneša į jauną Andriūchą…
– Man tai ne.
– Aš apie išvaizdą kalbu…
– Vis vien nepanašus.
– Vienintelis dalykas, kuris mane nervino Rasti / Pasiklysti albume, tai tie idiotiški gabalų pavadinimai. Lyg būtų to filmo su Jurga Jutaite persižiūrėjęs.
– Aš esi tu?
– Nu. Tu pats prisimink: Aš pats esi, Kodėl tu toks aš?, Juodaesi…
– Tau nepatiko Juodaesi?
– Aš apie pavadinimus kalbu. Nors gabalas irgi ne. Man tie medliakai kažkaip nelabai.
– Man tai abu labai vietoj buvo ir Į mane, ir Juodaesi. Toks subalansuotas albumas gavosi. Ketvirtu ir aštuntu numeriu, kaip skirtukai.
– Nu jo, pažįstu mergas, kurios drėko nuo šitų gabalų. Bet man labiausiai patinka, kai Benka chujarina energingai, kaip Wolf Like Me.
– Ai, tas tai jo. Čia jų stiprioji pusė, arkliukas. Jautėsi, kad chebra mėgdavo TV on the Radio paklausyt. Ir dar Franz Ferdinand… Iš jų, čiūju, išmoko tempą kaitalioti.
– Vat, būtent! Mano visi trys mėgstamiausi gabalai tuo pasižymėjo.
– Kurie?
– Jaučiu / pavėsių aidų, Ar sau tiesą sakai? ir Rasti / pasiklysti. Tokie… ekspresyvus, netradiciški ir nelietuviškai gražūs.
– O kaip Tai ne žmogus, Sugebėt pasikeist, Klaidos…?
– Ne, tai aš bonusų neskaičiavau, nes mes dabar apie albumą kalbam. Tie – savaime hitai. Plius pasirodė metais anksčiau už albumą, tai jau nudrožti buvo. O Klaidos – zjbs, tik man skambesys nepatiko. Matai, aš dar prieš tai buvau demo girdėjęs. Tai anas skambėjo agresyviau ir, kąąšžinau… daugiau vilčių teikė. Per koncus turbiškai skambėdavo. Tikėjausi, kad kai nušlifuos, tai išvis bomba bus. Bet paskui, prisimeni? Išmetė kažkaip rudenį į internetą ir likau nesupratęs, ar ten Alienas sugrybavo ar ten taip turi būti…
– Jo, pamenu, irgi stebėjausi, kad garsas kažkoks sumaltas. Atrodo, Happyendless, vse dela…
– Tai va. Aš paskui žinai kaip sau aiškinau situaciją?
– Kaip?
– Tu žinai, kad Sugebėt pasikeist Aleksas darė?
– Koks Aleksas?
– Juščenko, tas iš Klaipėdos. Mažiukas toks, kur kažkada Pravda naujokuose buvo… Bryzboloks ar kaip ten jie? Nu, karočė, kaip tie prancūzai… Džiastis!
– Ai tas, žinau, taigi jis savo grupę turi, Fair & Square.
– Jo, tas pats. Tai va, jis kai buvo, tai gerai varė. Prisimeni, kaip achujennai Sugebėt pasikeist skambėjo?!
– Jo, toks švarus garsas.
– O paskui jie ten kažkaip susipyko ar ką… Nu ir karočė jie ten patys viską darė. Vaiperis su Benu. Tai net nežinau, kieno ten kaltė buvo. Miksavo ir suvedinėjo pas Andrių Alieną ir Julių Aglinską. Čia tas, kur, prisimeni, Fryksams darė?
– Nu.
– Tai va, abu, atrodo, profai. Vaipa irgi nedurnas… Bet bbz. Albumas skambėjo kaip iš bačkos, sumalta viskas į krūva, neaiškiai…
– Nu man irgi pasirodė, kad tačkoj jis tyliau skambėdavo, nei mano kiti kompaktai.
– Nu chuj znajet, gal jie tipo taip norėjo, žinai, purvinai, kaip kokie granžeriai… Bet abejoju. Instrumentuočių buvo visokių įdomių prigalvoję, tokių netikėtų sprendimų, elektroninių primočkių. Bet vat suklijuot viską į vieną krūva nelabai pavyko. Turinys geras, bet gražiai supakuoti nepavyko. Ir aš visą laiką įsivaizdavau, kad Aleksas ir buvo tas trūkstamas Butch Vig, kuris iš Rasti / Pasiklysti būtų padaręs Nevermind.
– Nu gal. Bet jie gi ten paskui susitaikė lygtais.
– Tai jo, gi darė paskui kartu gabalus. Antrą albumą padėjo įrašyt.
– Aha, tiksliai. Antras man, pamenu, dar labiau už pirmą patiko.
– Jo, geras buvo ir tas. Zjbs, kad Benas apsigalvojo ir vis tik baigė mokyklą. Pameni, gi buvo metęs…
– Taišku, mokykla paliubomu reikalinga. Bet pala, tau pirmo albumo pakuotė nepatiko?
– Ne, gi bliat, tai metafora. Garso pateikimą turėjau omeny. Apipavidalintas man labai patiko. Tiek Stebeneveo artworkas, tiek super jewel boxas su lipduku ir be nugarinės poligrafijos, tiek pats cd su tom rankom.
– Jo, afigenai. Aš net, pamenu, buvau į albumo pristatymą Pasakoj nuvaręs. Ten irgi ta ryškiai raudona spalva kontrastavo su juodai-balta. Kaip kokiam Sin City ar 300. Pala, gal dar fotkę kažkur turiu…
Va.
– Aha. Kietai. Man tas su nardymo kauke, pamenu, kartais atrodydavo kaip kažkoks paukštis, kaip tie švedai The Knife su kaukėm.
– Barmene, pakartokit man to paties.
– Ir man.
– Bet naujas albumas tai pzda koks geras.
– Jooo. Tikrai. Įdomu, kaip jie dabar jį gyvai atliks…?
…
