Žiemos metu išleisti albumą, pavadintą Infinite Summer, gali tik beviltiškas romantikas arba tas, kuriam metų laikai už lango nelabai rūpi. Arba tiesiog NZCA Lines aka Michael Lovett bando užsiimti startines pozicijas vasaros garso takelių fronte.
Šiam albumui anksčiau soliniu projektu buvęs Lovett prijungė buvusią Ash gitaristę Charlotte Hatherley ir Sarah Jones, kuri anksčiau dirbo su tokiomis grupėmis kaip Hot Chip ir New Young Pony Club (dėl pastarųjų savo noru esu lankęsis tokioje abejotinoje vietoje kaip Pramogų Bankas, yay). Nes dar pora pirštinių boksuojantis indie/synth/electro/pop scenoje tikrai nekenkia.
Kas pasikeitė nuo soliako? Nelabai kas. Infinite Summer žada nesibaigiančią vasarą ir pažadus pildo. Muzika yra pakili, svajinga ir su ryškiomis kinematografinėmis ambicijomis. Jau pirmasis albumo gabalas Approach prasideda su prancūzišku dialogu ir drąsiai galėtų būti filmo garso takeliu. Lovett vokalas ryškiai primena minėtus Hot Chip ar Metronomy. Su šiais projektais, jis, beje, gastroliavo tarp pirmo ir antrojo albumų.
NZCA Lines paduoda electro-pop, kuris neišranda nieko naujo ar negirdėto, bet dienoms vis ilgėjant ir ilgėjant, šis albumas neabejotinai turėtų atrasti savo klausytojų nišą. Tuomet ir išsitrauk(s)ime jį pabrūžinti.
Favoritai: How Long Does It Take, Persephone Dreams, Jessica.
Klausyti, jeigu patinka: NYPC, Junior Boys ar Hot Chip.
