Sugrįžtu į suru.lt autorių gretas. Ir jokio atsiprašymo dėl ilgos pauzės nelaukit – žinau, jog nemėgstate manęs, o ir jūs man nelabai patinkate. Taip pat be jokių pažadų, jog nuo šiol mažiau keiksiuos ar dažniau rašysiu.

Sugrįžtu su didžiuliu noru pakalbėti apie seną tiesą:

norint kažką gauti, pirmiausia turi duoti pats.

Хуй, ne apie tai. Apie seną tiesą, kad all publicity is good publicity, tipo, blogos reklamos nebūna. Todėl ilgai negalvodamas sakau jums, kad:

Nekenčiu Gariūnų

Aš blet nevalingai ir slapčia džiūgavau, kuomet jie degė praeitų metų rugpjūtį, su didžiule viltimi, jog nebeatsigaus suka. Aš atvirai džiūgavau, kuomet FNTT taip pat praeitais metais sučiupo pinigus plovusią grupuotę, tik deja, negaliu pasakyti, kad tai buvo the same professional execution level, kaip kad vėliau teko stebėti Snoro istoriją – dar ne tai, ne tas mastas. O gaila. Nes, nuoširdžiai, nėra turbūt nieko, ko nekęsčiau labiau. Gariūnai tegu dega su visais pardavėjais ir tuo labiau – pirkėjais, su visa savo šlykščia, purvina, atstumiančia, provincialia, kilometrais treningų ir padirbtais kedais dvokiančia ekosistema. Žinoma, jog gaisras gali nušluoti šitą piktžaizdę, tačiau tai tik simptomas, priežastis- vartotojai, vis dar mėgstantys pirkti treningus po 100, batus po 90 litų, marškinius po 30 litų, ir vestuvinius kostiumus po 250. Gariūnuose didžiausia koncentracija visuomenės atmatų, nevertinančių mano, tavo, Šimonytės blet darbo, nemokančių mokesčių, parduodančių ir perkančių kontrabandines cigaretes, o vėliau pirmosiose eilėse einančiuose į mitingus dėl per mažos pensijos.

Jau geriau jie blet važiuotų į Angliją ir skųskitės dėl blogo gyvenimo Delfio komentaruose. Lietuvai reikia žmonių, kuriems ne в падлу susimokėti mokesčius, kurie galėtų dirbti ir būti savo srities profesionalai. Mums blet trūksta profesionalų. O kokios blet srities profesionalas yra ex-kirpėja, o dabar smulkioji verslininkė, atsisakanti naudotis kasos aparatu ir nemokanti mokesčių? Ji yra blet valstybės apipisinėjimo profesionalė. Ir tokių čia, ačiū, nereikia. Nereikia čia viso to быдло-planktono, pyzdinkit naxui į savo londonus ir lenkit nugaras mažos kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose.

Kaip mano bičiulis tuomet rugpjūtį pasakė: „man nereikia, kad Lietuva laimėtų Europos krepšinio čempionatą, man reikia, kad Lietuvoje neliktų Gariūnų. Tik tuomet Lietuva bus Europoje“.

So true. Ir už jokius pinigus jie neturėtų būti net Lietuvos Pramonininkų Konfederacijos reklaminiame leidinyje Best in Lithuania.

Ir jau baigiant apie Gariūnus bei gariūnišką kultūrą, kažkaip neatsiejamus ir išvestinius kultūrinus reiškinius noriu blet pareklamuoti:

  1. Alaus gėrimą einant gatve ar kokiam miesto parke ant suoliuko. Man net žalios putos iš burnos virsti pradeda, kai tik pamatau tai.
  2. Visus neva naujametinius filmus apie pirtis, Kaukazo belaisves, Šurikus, visus Jūrmala 2001 ir Zadornovo koncerttus Milicijos blet dienos proga, kuriuos retransliuoja ne tik rusiški kanalai, bet ir lietuviški kanalai. Tai man sukelia bejėgiško įsiūčio ir isterijos priepuolius.
  3. Daiktų vyniojimo į jobana celofaną reiškinys. Turiu nuojautą, kad TV pultelio įvyniojimo į polietileną tradicija ir Gariūnų reiškinio šaknys yra tos pačios. Surasti šį esmini ryšį – jau antropologų darbas. Bet nieko gyvenime nėra šlykčiau už purviną celofaną ant TV pultelio. Ar telefono dėklą, kad blet „nesusibraižytų“. Tai yra šlykščiau už… už… nu blet, už bet ką! Net neįtikėtinai šlykšti fliakų sriuba yra ne šiaip nesusipratimas, o neįtikėtinas kulinarinis blet šedevras, viens-du perspjaunantis NOMA visas pastangas padaryti local & tastefull.

 

O štai kaip atsvara ujobiščniems Gariūnams, nemokamos reklamos dozę gauna Vokietijos Mittelstand. Eikit blet gūglinti, jei nieko apie tai nežinot ir neteko girdėti, kas blet nuo visiško kracho išgelbėjo eurą ir Europą.

Mittelstand – tai yra siekiamybė, tai yra profesionalumo įsikūnijimas ir mes privalome mokytis iš jų. Vokiškasis Mittelstand per praėjusį šimtmetį išgyveno hyperinfliaciją ir du pralaimėtus didžiulius karus, o mes vis dar dūsaujame dėl sovietų okupacijos ir sunaikintos ekonominės tapatybės blet. Fokusas, niša ir pavydėtinas profesionalumas – štai ir visas receptas. Kalbant apie senas tiesas, Mittelstand tiesa yra tokia: don’t dance where the elephants play.

Nuodai Sūru

14 Replies to “Nemokama reklama”

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *