Šis barzdočius – viena ryškiausių figūrų drone metal/ambient muzikos pasaulyje. Su savo ir žmonos projektu Nadja jis sugebėjo pavergti tiek eksperimentinės drone, tiek metalo ir net snobiškesnių indie fanų širdis. Prieš kelis metus sudrebinę klubo Musė sienas, šis duetas vėl grįžta į Vilnių. Spalio 30 dieną organizacija ChariVari surengs jų koncertą sostinės klube Propaganda. Ta proga, pakalbinau Aidan Baker apie new wave įtakas, džiazą ir kitas muzikines (ir ne tik) vingrybes.
Nadja koverių albume When I See The Sun Always Shines On TV buvau nustebintas neįprastais A-ha ir The Cure koveriais. Ar jums padarė įtaką new wave ir post punk scenos ir kaip?
Taip, mums padarė įtaką new wave ir post punk muziką, nes ši muzika buvo populiari ir mes jos klausėmės jaunystėje. A-ha buvo mano pirmoji vaikystės pop grupė ir nors nelabai žaviuosi jų pastarąja kūryba, turiu pripažinti, kad pirmieji du jų albumai – geri.
Tu taip pat rašai. Kuo skiriasi muzikos ir poezijos kūrybiniai procesai?
Muzikos kūrimas – gerokai intuityvesnis ir mažiau pastangų reikalaujantis procesas. O rašymas – sudetingesnė ir daugiau įdirbio bei pastangų reikalaujanti veikla. Žinoma, į didžiąją dalį mano kuriamos muzikos taip pat įdėtą daugybė darbo ir pastangų, bet muzika turi didesnį emocinį rezonansą, kas man ne visada būna su poezija. Pastarojoje reikia daugiau grynai intelektinių pastangų, kad ji būtų suprantama skaitytojams, o ne tik man.
Kokie rašytojai tau daro didžiausią įtaką?
Labai įvairūs. Vieni mėgiamiausių yra J.G. Balardas, Džonas Bartas, Stanislavas Lemas, Nylas Stefensonas, Ričardas Brotiganas, Styvas Eriksonas, Janas Benksas, TC Boil, Andžela Karter, Haruki Murakami, Šėli Džekson, Viljamas Volmanas, Deividas Fosteris Volasas… Sąrašas galėtų tęstis dar ilgai.
Kaip pasikeitė Nadja skambesys, prisijungus Leah Buckareff?
Manau, garse atsirado ir daugiau laisvės, ir struktūros vienu metu. Struktūra išryškėjo todėl, kad pradėjome dirbti kartu ir mums reikėjo organizuotesnio nuoseklumo, o laisvesni tapome, nes turėjome galimybę groti vienas kito kurtas partijas, kas, improvizacijos atžvilgiu, įgalino praplėsti mūsų garsines bei technines galimybes.
Kuo skiriasi Nadja nuo tavo kitų solinių projektų? Kokias savo asmenybes dalis realizuoji kiekvienu projektu?
Nadja tai – triukšmas, garsas, jo sublimacija. Tuo tarpu kiti mano projektai labiau paremti drone estetika, jie neapriboti Nadja garsinės bei estetinės koncepcijos, todėl ten galiu eksperimentuoti su įvairiais žanrais bei technikomis.
Kokie tavo muzikiniai ateities planai? Ar nusimato eksperimentų stiliais ar kokių stilistinių pokyčių?
Taip, šiuo metu dirbame ties Nadja albumu, kuriame skambės gyvi būgnai, ir jis ganėtinai skirsis nuo ankstesnių mūsų leidinių. Aš pats dirbu ties glitchy jazz soliniu albumu, kuris skambės tikrai kitoniškai. O metų gale išleisiu naują solinį albumą, kuriame gros keli skirtingi būgnininkai, ir tai bus savotiškas punk, metal, jazz, ambient, spacerock… hibridas.
Ar kada galvojai apie muzikos kūrimą teatrui ar kinui? Ką galvoji apie kolaboracijas nemuzikiniuose menuose?
Taip, esu kūręs muziką filmams. Bet tai dažniausiai būdavo trumpametražiai fragmentai ar ištraukos. Būtų įdomu sukurti garso takelį visam filmui.
Kiek įtakos tavo kūrybai turi Bretono romanas Nadža (Nadja)?
Įtakos turi ne tiek Bretonas, kiek pati siurrealizmo judėjimo estetika. Grupės pavadinimas siejasi ne tik su romanu, bet ir su Deivido Linčo prodiusuotu filmu apie vampyrus Nadja.
Ko galime tikėtis iš jūsų būsimo koncerto Vilniuje?
Bus garsu… Ir triukšminga…
Kokie trys būdvardžiai geriausiai apibūdintų Nadja muzikos nuotaiką?
Mes nenorime primesti jokių mūsų muzikos interpretacijų. Kadangi reakcija į muziką – labai subjektyvus ir individualus dalykas, geriau tegul žmonės susigalvoja savo būdvardžius mūsų garsui apibūdinti.
Esate kilęs iš Toronto. Tai – didelis miestas. Kas jus įkvepia labiau: gamta ar urbanistinė aplinka?
Aplinka nebūtinai daro įtaką muzikai. Turiu galvoje, kurti galiu visur.
Kada geriausias laikas kurti?
Kurti galiu ne tik bet kur, bet ir bet kada.
Su kuo svajotum pagroti?
Būtų smagu pagroti su Caspar Brotzmann… arba PJ Harvey…
Kokios muzikos ypatingai nemėgsti?
Nesu labai didelis country fanas. Beto, didžioji dalis to, kas šiais laikais vadinamas r‘n‘b, yra ganėtinai siaubinga.
Kur yra maloniausia groti ir kurti atmosferą?
Sunku išskirti geriausią vietą, nors yra vietų akivaizdžiai geresnių už kitas. Dažniausiai viską lemia ne vieta, o žmonės, kurie ir sukuria atmosferą.
Tikiuosi ta atmosfera puikiai atsiskleis spalio 30 dieną Vilniuje.
Jei Toronte, tai hokėjus turėtų daryti įtaką 🙂