Apple_Blossoms_-_Spring

Turintys gerą atmintį arba ypač mėgstantys serialą Draugai atsimins seriją, kurioje Reičel ir Džo spoilino vienas kitam knygas. Reičel skaitė Švytėjimą, o Džo – Mažąsias moteris. Kai susirgo Betė, viena iš veikėjų, Džo labai išsigando (Reičel buvo pasakiusi, kad Betė mirs) ir įdėjo knygą į šaldytuvą. Nuo to laiko Mažąsias moteris įsirašiau į norimų perskaityti knygų sąrašą.

Knygoje pasakojamas XIX a. amerikiečių šeimos gyvenimas. Daugiausiai buitis. Pati rašytoja kūrinį vadina buitine drama. Iš pradžių, kada akis ypač kritiška, kūrinyje trukdo, kliudo ir erzina beveik viskas. Visų pirma, mergaitės yra visiškos tobulybės. Jos tokios tobulos, kad už paskutinius savo pinigus nusprendžia nupirkti mamai dovanų Kalėdų proga. Kas gali būti netikroviškiau? Juk visi normalūs vaikai pinigus leidžia kramtoškėms ir saldainiams, o paaugę – alui ir cigaretėms. Turbūt XIX a. viskas buvo kitaip… Kitas labai kliudantis dalykas yra baisinga veikėjų tarpusavio meilė. Net vimdo. Kiek gi galima tarpusavyje myluotis ir bučiuotis? Trečias dalykas – moralai, kurių tiek daug, kad jie net sunkiasi iš knygos ir varva ant stalo. Pvz., skyrius „Eksperimentas“. Atėjus atostogoms mergaitės nusprendžia, kad nieko nedirbs, net nesiuvinės (o siuvinėjimas juk pagrindinė XIX a. moterų veikla), tik ilsėsis, miegos ir gulinės. Ir kas nutinka? Aišku, joms tai nusibosta. Jos taip pavargsta nuo tinginiavimo, kad paskui su džiaugsmu kimba į darbą. Žodžiu, knygoje viskas tik blogai, blogai ir blogai. Bet paskui ima ir ištinka perversmas. Kažkuriuo momentu beskaitydamas supranti, kad tos mergaitės tau rūpi. Betė suserga, ir taip nesinori, kad ji mirtų! Staiga mergaitės pasidaro nebe tobulybės, o visai normalios personos, kiekviena su savais trūkumais. Staiga mylavimasis ir bučiavimasis atrodo kuo natūraliausias dalykas. Staiga nebekliudo moralai ir raginimai su Dievo pagalba aukotis dėl artimųjų, taisyti savo ydas ir panašiai…

Aš rimtai. Dar niekada taip įdomiai neskaičiau apie prisvilusią uogienę, siuvinėjimą arba apie vargą derinant pirštinaites prie skrybėlaičių. Turbūt nėra geresnės knygos apie jaunų XIX a. Amerikos moterų gyvenimą. Nesvarbu, kad knyga skirta paaugliams, ji tikrai gali būti įdomi ir suaugusiems. Joje galima rasti net feminizmo apraiškų, mat veikėja Džo uždirba šeimai pinigus ir griežtai atsisako kada nors tekėti. Tiesa, beskaitant ima ypač norėtis, kad visos veikėjos sėkmingai ištekėtų ir prisigimdytų vaikų. Kaipgi kitaip?

Manau, jei būčiau skaičiusi Mažąsias moteris vaikystėje, man Megė, Džo, Betė ir Eimė stovėtų šalia Ievos-Lotos ir panašių į ją mergaičių. Dabar tai buvo tiesiog graži istorija, smarkiai romantiška ir sentimentali, bet taip pat nuoširdi, šilta ir autentiška. Ir man visai negėda, kad ji man patiko.

Louisa_May_Alcott_-_Mazosios_Moterys

P.S.
Skaitantys angliškai turės daug džiaugsmo, mat knygoje labai nekaltai vartojami žodžiai pussy ir gay. Nesubrendusiems susilaikyti nežvengus ypač sunku. Pateikiu kelis pavyzdžius su gay:

She did her best to seem gay.
Plumfield is about as gay as churchyard.
What can you expect when I have four gay girls in the house?
The baths at Nassau were very gay.
They had a gay time.
Jo was in a gay mood.
How gay we are tonight!

P.P.S.
poor_pussy

Knygos Pergamentai

2 Replies to “Louisa May Alcott. Mažosios moterys”

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *