Kai už lango lyja – mėgstu klausyti dub techno. Nežinau kodėl, bet, matyt, tarp šio muzikos stiliaus ir tradicinio oro Doždiankoje (kaip mūsų šalį vadina užsieniečiai) yra kažkoks ypatingas ryšys.
Štai pavyzdžiui neseniai įsigytas klasikinių Deadbeat albumų perleidinys – puikus kandidatas lietingos dienos garso takeliui.
Dar smagiau, kai dubelis būna lietuviškas. Šiandien tam yra proga.
Bet pradėsiu iš toliau.
Aleksandr Martinkevič pradėjo didžėjauti dar būdamas trylikos. Po aštuonių metų suvokė, kad ir pats gali pasukioti reverb/delay rankenėles, o rezultatus įrašyti. Taip gimė Grad_U.
Šiuo metu Aleksandras turi du leiblus (Greyscale ir Redscale), kuriuose (atitinkamai) leidžia pilkus pilno metro CDRus ir raudonus (marbled) vinilus.
Šių metų pradžioje (sausį) vienas iš Grad_U remiksų pasirodė Echocord išleistoje plokštelėje. O tai jau nemažas pasiekimas. Tiems, kas pamiršo, priminsiu, kad Echocord yra namai tokioms dub techno legendoms kaip Quantec, Fluxion, Rod Modell ar Mikkel Metal.
Vėliau (kovą) sekė Echocord Showcase renginys Kably su Resoe (iš kurio šokėjus pavogė tuo pačiu metu vykusios vestuvės Gravity). O šiandien po Echocord vėliava pasirodė pilnalvertis Grad_U EP Space Explorations – 3 kūriniai, 39 minutės išjausto dub techno.
Prisipažinsiu, dauguma šios stilistikos gabalų man skamba jei ne vienodai – tai labai panašiai. Padėtis čia tik šiek kiek geresnė lyginant su psy-trance, kur apskritai nesugebėtum atskirti ne tik gabalus vieną nuo kito, bet ir atlikėjus. Todėl dažniausiai dėmesį kreipiu į bendrą nuotaiką ir įrašo tėkmę. Man labiau prie dūšios Aleksandro raudonoji serija Redscale. Tie įrašai gilesni nei labiau chill’iniai Greyscale albumai.
Šiuo požiūriu Space Explorations galėtų sėkmingai vadintis Redscale 07, skirtumas tik tas, kad kūrinių trukmė beveik dvigubai ilgesnė. Ir, mano galva, jie labiau pritaikyti ne klausytis namie, o garsiai leisti pogrindiniuose rūsiuose ar samanotuose miškuose.
Džiugu, kad dub techno vienas iš tų nedaugelio stilių (kartu su ekstremaliais noise, dark ambient ir įvairaus plauko metal) kur novatoriškumu mes ne tik nepralaimim užsieniečiams, bet dažnai ir lenkiam.
Reikėtų nepamiršti ir kitus lietuviškus vardus, tokius kaip Sraunus, Girių Dvasios ir, aišku, projektas juokingu pavadinimu – Vėjopautis.
Ne “Vėjopautis”, o “Vėjopatis”! Jei labai domitės lietuvišku Dub Techno tai tikrai turėtumėt žinoti, kaip teisingai užrašyti šį vardą. Tik nesakykite, kad netyčiukas įvyko, nes nelabai patikėsiu 🙂 Sekmės!
Nesakysiu.
Labai norėjosi išprovokuoti komentarus.
Vėjopatis yra vienas iš senovės lietuvių dievų, kas čia juokingo? Kam reikia iškraipyt talentingo atlikėjo vardą? 🙂 O šiaip, džiaugiuos už Grad_U, sveikinimai jam!