Kuomet kovo mėnesį Live Nation paskelbė, jog rudenį atsiveža Future Islands, maniau, kad Compensa salė jiems – lengva užduotis. Pasirodo, Tabami goes Maxima šalyje ne viskas taip paprasta.

Prieš 20 valandą pamatęs pustuštę rūbinę buvau gerokai nustebęs. Juk Future Islands – ne vakar dienos grupė. Juolab, lankosi Lietuvoje pirmą kartą. Spėju, kad ne tokio attendingo tikėjosi ir renginio organizatoriai.

Su kolega bandėme aiškintis, kokios šios situacijos priežastys. Nusprendėm, jog viena jų yra ta, kad moteris nesižavi frontmenu. Samueliui – 33-ji ir jis (moterims) gal nėra pats išvaizdžiausias dainininkas. Dainos, tipo, gražios, bet dainuoja ne Džastinas (pavardę kiekviena įsirašo pagal sugedimo lygį). Taigi, moterys lieka namie, vyrams taip pat rami galva, galima namie žiūrėt kokį krepšinį. Juolab, kad greitai darbo baliuje Bon Jovi koverius gros Ramoška, Jarutis ar dar koks nors amberlaifas. Negali pykti, pasiūla atitinka paklausą.

Antras nuvylęs dalykas – merchendise pasiūla. Tikėjausi pagaliau nusipirkti geriausio 2014 metų pop albumo vinilą. Kur tau. Future Islands vinilų apskritai nebuvo. Naujausio CD – taip pat. Pasirodo, neatvyko dėžė su reikiamu asortimentu. Užtat buvo prekiaujama kitais FI albumais CD formatu ir kažkokiomis noname plokštelėmis. Pasiteiravus, kas per side projects yra tie Moss of Aura, The Snails ir Peals. Paaiškėjo, kad tai atskirų grupės narių grupės. Pasiėmiau sraigių albumą Songs from the Shoebox (nes ten dalyvauja vokalistas). Skamba kaip The Far Field albumo (kuris pats skamba kaip Singles kopija) bi-saidai. Smart move.

Na o pats koncertas – puikus.
Zack Mexico, atrodė, kad kankina per ilgai ir gali būti suprantami tik Teksaso barų lankytojams. Bet pasirodymui persiritus į antrą pusę jie įsivažiavo ir pradėjo gan įdomiai virinti. Ko gero, Vilniuje būtų užtekę būtent tos antro dalies.

Future Islands trijulė (su kviestiniu būgnininku) pasirodė scenoje punktualiai, kaip ir juos apšildę „meksikiečiai“. Tuščiu balkonu ir publikos negausa nenusiminęs Samuelis (profas) mandagiai pasisveikino, prisistatė ir pradėjo. Jau pirmam gabale pagroulino ir pasidaužė į krutinę. O antru ir trečiu numeriu sekė hitukai iš paskutinių albumų, kuriuos net lietuviai mokėdavo padainuoti. Ir, aišku, kiekvieną gabalą lydėjo tas crazy šokis. Ponas Herringas vienas su kaupu atperka statiškus bosistą su klavišininku.

Nežinau, ar Samas lankosi sporto salėje, bet jau po trijų gabalų jo bordiniai marškinai žvilgėjo nuo prakaito. Gal jei pradėtų lankytis dažniau/ilgiau – prakaitas išmuštų po 6 gabalų. Bet kuriuo atveju – atidirbo sąžiningai. Ir nors žinai, ko gali tikėtis iš vokalisto, jo šizofreniški judesiai kaskart priverčia išspausti šypseną. Atrodo, kad jam tai pavyksta nuoširdžiai, nepaisant fakto, kad grupė per pastarąjį pusmetį apturėjo per 60 koncertų.

Grojaraštis:
01. Beauty of the Road
02. Ran
03. A Dream of You and Me
04. Time on Her Side
05. Walking Through That Door
06. North Star
07. Doves
08. Balance
09. Before the Bridge
10. Long Flight
11. Cave
12. Through the Roses
13. A Song for Our Grandfathers
14. Haunted By You
15. Ancient Water
16. Inch of Dust
17. Seasons (Waiting On You)
18. Tin Man
19. Spirit

20. Black Rose
21. Beach Foam
22. Vireo’s Eye
23. Little Dreamer

Foto: Rytis Šeškaitis

Performansas: 10/10
Garsas: 8/10
Šviesa: 9/10
Trukmė: 10/10
Kaina: 35 EUR
Alus: 3,5 EUR / 0,5 l
Gražių merginų: daugiau už baro

Bangos Koncertai Sūru

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *