Šiandien pasirodė aštuntas grupės Underworld albumas Barking.
Apie spalvotus paukščius iš Watergate jau pasakojau anksčiau. Ir nors dOP miksas man patiko labiausiai iš visų iki šiol pasirodžiusių dalių – parašyti apie jį „prisiverčiau“ tik po to, kai mano rankose atsidūrė jų debiutinis albumas Greatest Hits (parduotuvėse pasirodys nuo spalio 4-tos, bet apie jį kiek vėliau).
Miestas, kuriame gyvena žmonės, šlovindami jo merą. Black city egzistuoja tik vaizduotėj ir grotuvuose. Tai plokštė, liepianti nutilti besimaivantiems lengvabūdžiams. Tai tinkamas vyno kiekis savaitgalio metu, kai žinai, jog kita nuomos įmoka – tik už mėnesio. Tai – Matthew Dear ketvirtas studijinis albumas.
Warp Records visuomet žavėjo galimybe aprėpti didžiulę auditoriją ausų. Nors studija labiau orientuota į elektroninę sceną, kurioje leidžiami revoliucinės svarbos albumai LFO Freaquencies [1993], Autechre Incunabula [1993] ar Aphex Twin Richard D. James album [1997], vietos gitarom čia visada atsiranda. Įsibegėjus vasarai, amerikiečiai !!! arba chk chk chk išlindo iš studijos su meteorologiniu rezultatu Strange Weather Isn’t It?.
Drones. Kaimo svirpliai. Holkhalm (miestukas Norvegijoje) turi savo įgarsintoją. Šis svirplys čirškia madingai apipintais, kraut-rock`o įtakotais garsais jau visoje Europoje po vėliava, kuri yra turbūt geriausia debiutiniam albumui. Skaityti toliau »
Kažkada mąsčiau, jog klasika yra vidurio amžiaus krizės muzika, kai vaikštai ramiam kurorte neaiškios spalvos šortais, prisimindamas lėkštas jaunystės dienas. Moderni klasika skamba lyg oksimoronas, nonsensas ar šiaip išsidirbinėjimas. Tačiau Max’as supažindina su realia jos svarba gyvenime. Tai muzika simbolizuojantį ateitį, kur pagrindinė ašis – praeitis. Viskas kuriama klasikinės muzikos pagrindu, tik pateikiama madingai. Tai lyg vaistas snickers’o įpakavime vaikui.
Prieš dvejus metus pasirodęs debiutinis misterio René Pawlowitz (dar žinomo Shed pravarde) albumas Shedding The Past daugelį paguldė ant menčių. Nes parklupdyti ant kelių sugebėjo dar iki tol pasirodę 12’’ vinilai.
Gimęs ir užaugęs Detroite Robert Hood’as buvo vienas įtakingiausių žmonių bekuriant detroit techno muzikos stilių. Jo albumas Minimal Nation [1994] yra laikomas vienu iš šio stiliaus milestonų. Su techno muzikos legenda Jeff Mills’u Robertas kaklo mankštas daro jau nuo 1991-jų. Klausant tokių monstrų muzikos esi iškviečiamas į muzikinę dvikovą ne šokiui, o lengvai analizei, nes muzikoje yra visuomet užkoduotas didesnis informacijos kiekis, nei bukas ritmas su kvailom melodijom, prisidengiant modernumo pledu. Omega – išleistas nuosavam M-Plant leible, kuriame Robertas sodina nuo 1994 metų.
Nežinau ar jus, bet mane labai užknisa visokie post-, neo- ir kitokie priešdėliai, skirti muzikos stiliams apibūdinti. Ypač tuomet, kai pats stilius dar, atrodytų, neapsiplunksnavęs. Kalbu apie dubstep. Juk jam vos dešimt metų. O išpopuliarėjo tik prieš kokius tris-keturis metus, kuomet Burial išleido savo antrą albumą, o Mary Anne Hobbs pradėjo groti dubstep atlikėjų produkciją BBC Radio 1 eteryje. Tai koks gali būti post-dubstep, jei pats dubstep dar nėra pakankamai giliai šaknų įleidęs? Nu užknisa, ane?
Sužinojęs, kokiu paprastu būdu Žmogus Saulė susišaudė sau revoliucinę Pramoninių Analų dedikaciją, vienas vietinis, labai gerbiamas komunistų kolaborantas iš pavydo BAM ir nusprogo. Skaityti toliau »
Vis dar jaučiu simpatiją švedų grupei kent, nepaisant to, ką jie išdarinėja. Šiandien pasirodė devintasis kvarteto albumas En plats i solen (lietuviškai būtų maždaug vieta po saulę arba saulėta vieta). Ten jie groja standartinį Eurovizijos formatą.
Ilgą laiką klausiau šio įrašo fragmentiškai. Atsitiktiniais prisėdimais. Kol galiausiai supratau, kad jis vis tik kažką savyje turi. Ir ne vien dėl to, kad anksčiau mėgdavau pamišėlį Squarepusher ir dar labiau išprotėjusį Aphex Twin…
Pagaliau turime. Antrą Vilkdujos albumą Nežinau. Praktiškai visą jau nuklausytą gausių pasirodymų festivalių Mėnuo Juodaragis, Kunigunda Lunaria, Verpetai, Velnių Malūnas ir kitokių progų metu. Ir žinot, kažkaip net gaila. Nes nebeliko jokių staigmenų ir netikėtumo efekto.
Nuo praeito ketvirtadienio iki šiandien (įskaitant savaitgalį) klausausi vieno gabalo. Tokiu metu, kai aplinkui kaip uodai pamiškėje atsiranda nauji LCD Soundsystem, UNKLE, Faithless, Underworld… albumai. Vieno gabalo!
To gabalo pavadinimas No Country For OldMan.
Loading ...
