
Vatikanas iki šiol plauna davatkoms smegenis pasakodamas istorijas apie jaunuolį, kuris mokėjo vandenį paversti vynu ir daug kitokių naudingų dalykų.
Vokiečiai Olaf Encke ir Claudia Romero su visa komanda animatorių pabandė tą pačią istoriją papasakoti kitu kampu.
Re-animacija:
Austrijos studentas Clemens Kogler išleido į pasaulį filmuką pagamintą gana neįprastomis technologijomis, kurių pagrindas du patefonai, dvi kameros, videomikšeris ir krūva plokštelių. Idėja pavadinta „Phonovideo“ kvepia analogine prigimtimi, kas iš tiesų panašu į paprastai sukurtą nepaprastą stebuklą.

Nesu smarkiai susipažinęs su šios šalies didžiaisiais animatoriais, tačiau Prancūzija yra labai svarbi šalis animacijos kino formų gimimui. Vyniok toliau →
Animacinių filmų žanras Vokietijoje gali atsigręžti į daugiau nei 100 metų, per kuriuos sugebėjo nuskinti du Oskarus ir gauti apdovanojimus įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose. Kita vertus, žinant Vokietijos istoriją, animacijos istorija taip pat nebuvo labai pastovi. Po to kai 1933m. sausį naciai užgrobė valdžią, daugelis žinomų animacinių filmų kūrėjų emigravo, palikdami vokišką animaciją merdėti arba pasmerkdami ją tapti politinės įtakos įrankiu.
Visi kas nors kiek domisi(-ėjosi) animacija žino Čekų siurrealistinės animacijos karalių, absurdo guru ir šiaip auksinių rankų meistrą Jan Švankmajer’į. Suru.lt į čekų animacijos topą atrinko penkis jo animacinius filmus. Pagrinde Jan’as naudoja kadrinės animacijos techniką netgi ir savo pilno metro filmuose. Kompiuteriu jis neišmoko naudotis iki šiol – elektroninį paštą jis vistik keičia į paprastą, technologijos iki šių dienų jo darbuose išlieka old school’inės – kino juostos pokadrinė animacija.
Lenkijos meistrų animacija pradeda ciklą “animacijos paveldas”, kuriame atrinkti geriausi ir sūriausi multikai per praeitą ir šį šimtmečius.

Lenkų animacija užima ypatingą vietą klasikinės animacijos gerbėjų širdyse ir akyse. Nuoširdžiai pikta, su politinėm, revoliucinėm ir socialinėm nuotaikom. Taigi:








