Pastaruoju metu gan dažnai teko lankytis Lofte. Nes ten koncertus rengė Freaks on Floor, Solo Ansamblis, Sheep Got Waxed. Tad man buvo keistoka girdėti kalbas ir nuogąstavimus apie tai, kad Ba. iki šiol abejodavo savo pajėgumu užpildyti venue. Ypač turint omeny grupės saugų užnugarį – #bapizda niolikmečių armiją. Tokie pat nepagrįsti man atrodė Beno džiūgavimai, kad susirinko „fakin dachuja“. Kamon, juk tai akivaizdu. Iš trijų aukščiau minėtų grupių Ba. kalibras, mano galva, didžiausias.

Neplanavau rašyt apie koncertą, nes jo sėkmė buvo lengvai nuspėjama, todėl neįdomu. Bet stebint Beno veiklą nuo dog days (besisukiojant su kamera aplink Freaks On Floor) iki dabar – minčių ir pastebėjimų atsiranda savaime. Tad dalinuos keliomis įžvalgomis.

Visų pirma, man patinka, kuomet startuojama aštriai, tiesiai-šviesiai ir iškart prie reikalo. Taip ir buvo su auka. Visų antra, tik dabar, po eilinio matyto Ba. koncerto supratau, kam grupei reikalingas Maratas. Ypatingai tai pasijuto spaudžia iš aplink metu, kuomet ant boso išjojo praktiškai visas gabalas. O ir Benas turėdamas mažiau funkcijų gali labiau atsipalaiduoti. Net sunku įsivaizduoti, kaip jie su Jonu anksčiau dviese atgrodavo.

Trečia, dar kartą įsitikinau, kad nebūtina mokėti dainuoti. Kur kas svarbiau yra mokėti perduoti emocijas. Dainuojant Benui tai pavyksta puikiai. Kalbant…? Hm, matyt patirtis vedant radijo laidas čia atliko meškos paslaugą. Ypatingai kai užsimiršęs užsikalbi gerokai per ilgai (nesvarbu, kiek daug benorėtum pasakyt). Juolab, kai per ilgai užsikalbi apie tai, koks esi achujennas. Bet, tikiu, šito išmokstama išvengti. Jei ne per media trainingus, tai su amžiumi.

Po pimpalinių gabalų sekęs medliakas į manę atskleidė dar vieną Ba. pusę. Dainos pabaigoje man toptelėjo, kad grupė lengvai galėtų pretenduoti ir į geriausios lietuviškos post-rock bandos titulą. Nes tai, kaip jie pjaustė, atitiko visus žanro kanonus.

Smagu buvo stebėti ir publiką salėje. Ne dėl to, kaip choru traukė dainų žodžius. Labiau linksmino auditorijos išsidėstymas: gale – vyresni/aukštesni, priekyje – jaunesni/žemesni. Savotiškas slėnis. Paradoksas, bet kasiakai žiauriai daužė būtent iš priekio.

Nauja daina (po pavėsių aidų) – pirmas Ba. gabalas apie seksą? Girdėjau eiles apie krūtis. Kitas naujas – sapne / patalpoje – patiko dar labiau. Ir būtent po jo supratau, kad su grupe ir ateityje viskas bus gerai.

Laukiu naujo EP, kuris vasarį kartu su saulėsužtemimu suguls į vinilą.

Atskirai norisi pasidžiaugti dėl šviesų ir kad pagaliau tai pradėjo rūpėti lietuviškoms grupėms (arba jie pradėjo sau tai leisti/įpirkti). Jei Solo Ansamblis buvo apšviestas retrofuture/steampunk stilium, o Freaks On Floor mosikavosi prabangiomis LED sienomis, tai Ba. kukliai bet skoningai nusiuntė žinutę „o mums ir nereik pompastikos, nes mes undergroundas“.

 

Grojaraštis:
01. auka
02. aš pats esi
03. spaudžia iš aplink laisvė iš vidaus
04. rasti / pasiklysti
05. be tylos
06. tai ne žmogus
07. į mane
08. naktį judu
09. juda kojos / jauti
10. jaučiu / pavėsių aidų
11. nauja
12. juodaesi
13. sugebėt pasikeist
14. sapne / patalpoje
15. klaidos
16. byru iš lėto
17. saulėsužtėmimas
18. kūną palikai / atsibudai
19. l2

20. auka
21. paskutinė*

* – nežinau, kuri buvo, nes priklausiau tai publikos grupei, kuri „į paskutinį trūlą“

 

Foto: Rytis Šeškaitis

Performansas: 9/10
Garsas: -/10
Šviesa: 9/10
Trukmė: 10/10 (~120 min.)
Kaina: nuo 7,5 EUR
Alus: 2,5 EUR / 0,5 l
Gražių merginų: N-18

Bangos Koncertai Sūru

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *