SŪRU

„Ai! Dar viena fizinė praktika“, – pasakys įgudę jogos lankytojai. „Dar vienas šarlatanizmas“, – atsakys bet kokias dvasines praktikas atsisakantys pripažinti realistai-racionalistai. „Galimybė patirti dar vieną nuotykį“ – sumes psichinių patirčių vartotojai. „Praktika, kuri padės integruoti savo nepažintas puses ir geriau pažinti save“ – pamąstys psichonautai, žinantys, ko ieško, ir numanantys, ko tikėtis iš intensyvios pranajamos. Na bet apie viską nuo pradžių. Holotropinis kvėpavimas – tai kvėpavimo technika, kurios metu intensyvaus kvėpavimo dėka patiriama pakitusios sąmonės būsena. Vyniok toliau →

Toks vienas gerai žinomas graffiti meistras nupaišė Simpsonų intro. Rezultatas tiek teisingas, kad smalsu ar greitai serialo kūrėjai patvirtino tokį figos lapeliu nepadailintą požiūrį į Simpsonų gamybos ir marketingo procesą.

Vyniok toliau →

„Raw Raw” – skamba kaip mylimo šuniuko urzgimas, kai kasau jam paausį. Arba, kai jis ragina mane mesti jam pagalį į žalią pievą. Bet ne, šis žaismingas pavadinimas – tai naujos, sveiko maisto restorano pavadinimas. Pamenu, prieš kokia porą savaičių kažkas feisbuke palaikino šito restorano puslapį, taip ir užsiliko smegenyse. O prieš kelias dienas, bevaikščiodamas po Vilniaus senamiestį su drauge, nusprendžiau užsukti, pažiūrėti, kas čia per naujiena, nes Žalio maisto (Raw food) koncepciją buvau girdėjęs prieš tai iš http://www.gyvasmaistas.lt/ blogo. Vyniok toliau →

Paprastai įsivaizduoju, kad viską žinau. Kad esu protingas. Išskiriu save iš bandos pagal šį požymį. Tačiau gyvenimas, kaip žinia laužo tuos ragus, kurie labiausiai dygsta. Turiu pripažinti, kad šiandienos tema ir man sunkiai įkandama. Nusprendžiau su Jumis pasidalinti savo žiniomis apie Advaitą. Tiek, kiek tai leidžia mano kuklus šios dvasinės praktikos suvokimas. Esu tik žalias naujokas tame, apie ką rašau, tad iš anksto prašau atleisti labiau pažengusių praktikuotojų už galimus apibūdinimų netikslumus ar klaidas sąlygotas subjektyvaus patyrimo.

Internete galima rasti daug visokių dvasinių kelių, pradedant plačiai baneriais bereklamuojama Scientologija ir baigiant kitomis „Naujosiomis bažnyčiomis“ grindžiamomis 2012 metų pasaulio pabaigos laukimo nerimu tiems, kas tuo tiki ir pan. Dažnai šios kryptys skamba patraukliai, kol nepradedi gilintis ir matyti, kas slypi giliau po deklaruojamomis verybėmis ir apeigomis. Natūraliai kyla noras prisikasti iki šaltinio, kuris yra tikras ir neabejotinas. Vyniok toliau →

Nesu Šekspyras, aš komunizmo vaikas, betono kūdikis, Šeškinės rajono atžala. Tai ir apie meilę rašysiu ne trečiuoju asmeniu, kaip maestro, o paprastu pirmuoju ir ne apie mergų numylėtą romantikos prikimštą ekrano šviesą, o apie gyvenimo meilę, patirtą ir patiriamą trisdešimtmečio vyro viduje. Vyniok toliau →

Iš anksto pabrėšiu, kad tai labai plati tema, kuria prirašyta begalės knygų, tiek filosofinių, tiek ir grožinių. Aš rašau iš vienos galimos perspektyvos, galbūt tu perskaitęs, kažką galėsi pridėti nuo savęs… Mano perspektyva, tai 30-mečio šiuolaikinio meškino, nes juk reikia pripažinti jis skiriasi nuo to supratimo, kuris buvo 5-erių metų.

Nelengva rašyti apie draugus, kai jie artimi. Vyniok toliau →

Nors pačią laisvės idėją mūsų vakarų civilizacijoje „išrado“ Amerikos laisvių ir teisių deklaracija, su savo „pursuit of happines“ sąvoka, tačiau dabartyje, kuo toliau, tuo labiau pastebiu, kad ta pati Amerika, kovoje tarp komunizmo ir kapitalizmo laimėjus konsumerizmui, yra labiausiai nelaisva šalis pasaulyje. Čia turiu omenyje esminę, – žmogiškąją laisvę, laisvę būti savimi ir gyventi harmonijoje su gamta ir kitais žmonėmis.

Nors mums jau 20 metų kalama į galvą – „Jūs gyvenate laisvoje šalyje“; „demokratija – laisvės pagrindas“, „mes kovojome už laisvę, ir kovo 11-tąją, tapome laisvi“ ir pan. O aš sakau – Mes visi vergai; visi iki vieno… Vyniok toliau →