Buvo kažkada tokia grupė, kuri vadinosi Bush. Klausiausi jų nuo pirmo albumo (buvo išleistas 1994-ais ir vadinosi Sixteen Stone). Po dviejų metų pasirodė singlas Swallowed  ir net tie už didžios balos pradėjo šūkaut, kad Gavin & co. yra tiesioginiai Kurto įpėdiniai. O aš juos vadinau geriausia grunge grupė, kuri nebuvo iš Sietlo.

Dar po metų pasirodė nekoks remiksų albumas Deconstructed [1997], bet jame buvo fantastiška Mouth versija. Vėliau sekė The Science of Things [1999] su tokiais gabalais kaip The Chemicals Between Us  ir Warm Machine priešaky. O kur dar Letting The Cables Sleep medliakas, kuriam Nightmares On Wax pagamino gražų remiksą
Ir, bliat, iki šiol prisimenu, kaip susinervinau, kai Ore perskaičiau albumo apžvalgą. Pasirodo, tą pačią spalio 26-tą dieną išėjo ir Stone Temple Pilots albumas No.4. Autorius pastarojo recenziją baigė žodžiais „išimu iš grotuvo diską ir perlaužiu pusiau“. Bush albumo recenzija skambėjo ypatingai trumpai: „…o tada perlaužiu šitą“. Degiau noru autoriui duot į snukį. Prisiekiu. Ir net nesvarbu, jei susitikus gyvai pasirodytų, kad apžvalgininkas – dvimetrinis žlobas.

Dar po dviejų metų pasirodė tikrai silpnokas albumas Golden State [2001]. Bet ir jo klausiausi (nes buvo tikrai neblogų gabalų). Tuo tarp gražuolis Gavinas apsivedė su Gwen Stefani, kartu susilaukė dviejų sūnų ir muzikine veikla leido užsiimti žmonai. Bet, matyt, savo rūsio dirbtuvėlėje vis tiek kažką meistravo. Todėl taip pat pirkau naujos Gavin Rossdale bandos Institute šlubuojantį albumėlį Distort Yourself [2005] ir visiškai šūdiną solinį Wanderlust [2008].

Tai va. Truputi iš toli čia pradėjau (kaip žydas prašantis pabučiuoti į nugarą).
Šiemet, vasaros pabaigoj, pirmoji Gavino dukra Daisy Lowe (iš nuotykio su Pearl Lowe) nudžiugino jauną tėtį sutikusi Hefui parodyti papus. Būtent tuomet vėl prisiminiau Bush. Pasižiūriu, o jie ne tik atsikūrė (2 nauji nariai iš keturių), bet turi albumą ir netgi koncertuoja. Gan sėkmingai.

 

Mjo. Gavinas vis dar simpatiškas vyras. Ir jo balsą girdėti vis dar malonu (ko gero vien dėl nostalgijos). Nes nepaisant šių dviejų pliusų albumas yra… labai silpnas. Dainos jame, lyg pagal analogiją su pavadinimu The Sea of Memories, yra be fantazijos užvadinamos The Mirror of The Signs, The Sound of Winter arba The Heart of The Matter. Kalbant nūdienos terminais – plokštelė visai neaktuali. O jei dar vaizdžiau – primena negyvo arklio spardimą.

Nežinau, kiek tame tiesos, bet man (sąmokslo teorijų gerbėjui) atrodo visai neatsitiktinis tas faktas, jog grupė Bush buvo nutraukusi (?) veiklą būtent tuo metu kai kaubojus Džordžas W buvo prie vairo. Juoba, kad albumo Golden State viršelyje iš pradžių buvo pavaizduotas lėktuvas, o pirmas singlo pavadinimas buvo Speed Kills. 9/11 įvykis tai pakoregavo.

Ai, dar nepatogus dalykas su Bush buvo jų pavadinimas. Ateini į Antaklanio turgelį, vietiniai barygos klausia „čto iščeš?“, sakai „Bush“, o tie iškart perklausia „Kate Bush?“.

Bangos Šviežia

2 Replies to “Ar reikalingas Bush prisikėlimas?”

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *