Antis. Liūdnai juokinga.

Nesu grupės Antis gerbėjas. Greičiau atvirkščiai. Pasikartosiu, bet visuomet maniau, kad vienintelis Kaušpėdo (kaip ir Mamontovo) „nuopelnas“ yra tas, kad abiems pasisekė atsidurti tinkamu laiku, tinkamoje vietoje (sąjūdžio metu). Situacija nepasikeitė ir dabar: Kaušpėdas kaip negalėjo, taip ir toliau negali dainuoti (juk tos deklamuojamosios „poezijos“ nepavadinsi dainavimu), o Mamontovas išsibezdėjo dar nuo Kai Perplauksi Upę [1995] laikų. Dabar vienas spardo negyvą arklį, o kitas… spardo negyvą arklį + peza nesąmones apie mažą agrarinę valstybę. Bet šiandien apie pirmą.

Beveik prieš tris mėnesius buvo pristatytas naujas grupės Antis albumas Baisiai Džiugu!.
Ne, nepagalvokit, pirkti jo man nebūtų šovus mintis. Atsitiko nelaimė laimėti šį daiktą LRT Opus eteryje.

Perklausiau kartą ir nukišau kuo giliau. Nes tinkamiausias įvertinimas tokiems… khm… „darbams“ yra paprasčiausias jų ignoravimas. Nes bet koks jų minėjimas jau yra reklama.

Tačiau, kuomet mūsų žemėje aplinkui šią saviveiklą atsirado tiek triukšmo ir kalbų apie paradoksus, revoliuciją, industrinį metalą ir pankroką, ilgiau negalėjau tylėti. Nes turi būti atsvara. Pasakyti „karalius nuogas“ šioje situacijoje nebūtų tinkama. Nes jis niekad nebuvo apsirengęs, o juolab – karalius.
Ok, sąžiningumo dėlei reiktų paminėti, kad porą vykusių dainų Ančiai pavyko sugroti. Jos yra dvi: Nauji metai ir Kažkas atsitiko (ypač pirmoji dalis, iki priedainio).

Bet šis morališkai pasenęs veikalas, dėl kurio jiems baisiai džiugu, yra toks neinspiruojantis, nuobodus ir stokojantis idėjų, kad besiklausant jaučiu svetimą gėdą. „Industrinį metalą“ (kaip tai bando vadinti kai kurie veikėjai) prieš 20 metų grojo tokios išsibezdėjusios grupės kaip Ministry, White Zombie ir panašūs dreduočiai. Tačiau tai darė kur kas originaliau. Apie pankroką net neužsiminsiu, nes čia juo nekvepia. O ir Sid Vicious grabe apsiverstų nuo tokių „kraujo brolių“.

Daug ką paaiškina faktas, kad dainoms muziką kūrė ir albumą prodiusavo pats „mašapų karalius“ Viktoras Diawara. Toks tokį surado…

Leidau sau įsivaizduoti, kaip atrodė judviejų „bryfingas“.

 

Davai naujame albume būsim Rammstein.

01. Abejingas Dievas 4:25
Pradėsim albumą nuo Keine Lust. Tik tu, Algi, vietoj Ich hab’ keine Lust dainuosi Viešpatie, aš abejingas ar kažką panašaus…

02. Tiesa 4:27
Tuomet antroj dainoj panagrinėkime kokias nors socialines problemas. Lietuvoj visuomet buvo madinga nemėgti valdžios. Davai pavarom ant valdžiažmogių. Būsim tipo maištingi ir labai cool. Algi, padainuok ką nors apie tai, kad „verslininkas dirba konkurse“… Nu tu gi žinai, kaip Jungtinės Pajėgos konkursus laimi… Ir stenkis naudoti daugiau visokių krūtų žodžių. Nu ten otkatas, limonas… Karočė, pats žinai.

03. Tendencija 5:17
Čia vėl varom tą patį: soc. aktualijos ramštajn gitarų fone. Reiktų kokių nors prasmingų žodžių. Pavyzdžiui apie agitaciją iš žurnalo Žmonės viršelio, apie kokias nors tendencijas, apie tai, kad visi stengiasi jaunėti, darosi plastines operacijas. Ir davai, kad būtų krūčiau, pradėsim gabalą gyvybės palaikymo aparato garsais. Bus taip: pulsas retėja, retėja, visai sustoja, o paskui širdis vėl pradeda plakti. Tipo, simbolizuos prikeltus vaikščiojančius (politinius ir ne tik) lavos. Nesiparink, prakatit.

 

04. Žaislas 4:24
Čia jau reiktų pridėti biškį elektronikos. Žinai, klausytojas tūpas, bet vis vien jam pabos vien gitaros. Jau nusižiūrėjau tinkamą motyvą. Iš Rammstein. Ir davai kokį tekstą apie konsumerizmą, savęs pardavinėjimą…

 
05. Pompa – bomba 4:54
Oba, kątik prisiminiau, kad kažkada (prieš 20 metų) buvo tokia grupė Clawfinger! Matau tu čia, Algi, visai tinkamą eilėraštuką parašei jų ritmui. Tik dabar pastebėjau, kad pompa rimuojasi su bomba. Čia, tipo, kažkokią metaforą bandei išlaužt? Apie senelių širdis, tikriausiai? Gerai, tada aš galėsiu pasoluoti dinozaurų stilium. Nu žinai, ten kaip visokie ZZ Top, Džimi Peidžas, Krydensai…

06. Bomžas 4:45
Reik vienos dainos apie tai, kaip užpisa dirbti. Antai, žiūrėk bomžai, renka butelius, juos priduoda, inpisa Klumpės ar Krantai vyno ir yra laimingiausi žmonės pasaulyje. Kai nustosiu būti architektu – būsiu bomžu.

07. Muzika 4:17
Reik vieno medliako. Apie meilę. Lietuviai mėgsta, kai atvažiuoja Scorpions, Smokie ir Suzi Quatro… Ir šiaip visokias Hiperboles, Nerijas ir Povilaičius. Tik bėda, Viktoras taip nemoka. Gince, Rakauskiuk, davai tu parašyk muziką. Niačkuj, prakatit, atvičiaju.

 
08. Kurti 4:45
Oba, čia tau, Algi, kažkoks oksimoronas gavosi. Pala, ne oksimoronas. Oksimoronu mes albumą užvadinsim. O čia tas… ne sinonimas… ne antonimas… Homonimas, va! Nu, tipo, „kurti“ – kai kažką nori sukurti. Ir „kurti“ – kaip tie apuokai būna kurti. Teisingai supratau, Algi? Čia taip norėjai??
Nu paliubomu, jau žinau kuris Rammstein rifas čia tiktų.

09. Debesys 5:28
Gintai, davai tavo tą seną gabalą dar pridedam. Ten Mamontovu pakvimpa, bet tiek to. Albumo pabaigai tiks.

 

 

 

Tuomet atėjo Vaidas Stackevičius (Anties vadybininkas bei leidyklos M.P.3 vadovas) ir sako: „chebra, kad būtų dar daugiau mėšlo – leisim dar ir koncertinį albumą, dvigubą, o dar geriau trigubą!“.

Užtat dabar Norfoj yra akcija. Todėl negali pykti ant Kaušpėdo. Kai tavo trigubas albumas parduodamas Norfoj po 5,99 – turi teisę šerti klientus fakais.

Šioje istorijoje yra vienintelis moralas: jei tau per 60 ir tavo pavardė ne David Bowie – gal geriau neverta eksperimentuoti.
Amen.