Pasirodymai Spartakiados scenose prasidėjo pačiu laiku. Tai yra: spėji po darbo sėst į mašiną, nuvykt iki vietos (tikėtina net iš Klaipėdos), surasti tinkamą vietą palapinei (geriau miške, jei nesinori pirtelės anksti ryte), ją pasistatyt (arba ne), nusimaudyt, gal net kokį kebabą įkirst ir tuomet jau alus su muzika.

 

Pirmi rimčiau pažiūrėti – Happyendless. Vyrukai (beveik) sėkmingai eina pasirinktu sweet-electronic-pop keliu. Iš jų užtikrinto ir profiško pasirodymo jautėsi, kad grupė be jokių abejonių priklauso pirmam Lietuvos atlikėjų ešelonui. Saulius atrodė gal kiek pavargęs, o gal tiesiog kiek padėjęs. Nes, ko gero, Happyendless mano, jog Spartakiados svoris kur kas mažesnis už pvz. kokį nors Positivus… Šiaip grupė tikrai galėtų būti ryški žvaigždė, tik vat trūksta jiems kažkokio elemento (kaip apvali pica su išpjautu trikampėliu). Kokio būtent? Dabar nesugalvoju. Kad produktyvumo tai tikrai (net turint omeny „kokis svarbiau už kiekis“ faktorių). Sulaukiau savo mylimos neatrastos Afrikos ir buvo visai gerai.

 

Toliau turėjo sekti tai, dėl ko labiausiai norėjau važiuoti. Sashos liaškas jau turėjot progą įvertinti. O čia ji gyva. Pradžiai užpūtė trimitą. Reiškia moka ne tik gerai atrodyt. Scenoj (prie laptopo ir basufkės) jai talkino Oren Gerlitz. Kur buvo Robot Koch – nepranešė. Bet bosų kiekio vis tiek užteko. Jahcoozi pasirodymas kiek nešė į M.I.A. pasimaivymą, tik ana nemoka taaaip išnaudoti savo išvaizdos. Striptizo (???, patikslinkite, jei klystu) šokėjos patirtis Sashai tikrai nenuėjo veltui. Įpusėjus šou (30-40min.) – jis tapo kiek nuobodokas, nes kartojosi. Ant „pa-kar-tot“ uždėjo Kiurų Close To Me.

 

Jimmy Blitz on-že MC Kemo – aukštas vyras. Smagiai parepavo. Net man – nereperiui – pavyko suprasti, kad čia viskas gerai. Mažytė problema – ta pati: per il gai. Tikriausiai nuvariau vėl alaus pirkti.

 

4 Silence bernai – Few Nolder, Leon Somov, Mario Basanov ir Vidis – pradėjo nuo jau po oda prigijusio Test. Bet tai kokio gerumo gabalas, ką? Net ir praėjus… kiek čia? dviems metams? … skamba puikiai. Bet stebėti ketvirtuką palikusi virš savo aparatų (plius pačiam jau nemažai investavus į alų) – nekokia perspektyva. Juolab, kad šalia ežero įsikūrusi Nerk scena – tą (ir ne tik) vakarą buvo labai viliojanti. Kas ten grojo – nie pamiętam. Ir šiaip jau reikėjo eit ilsėtis prieš rytdienos apkrovas.

 

Rytas (pietūs) prasidėjo nuo maudynių ir 3 persikų pusryčių, o aikštėje jau laukė draugai iš nacionalinės minimal.lt rinktinės. Pogrupyje komanda įveikė varžovus iš Stereo 45 (5:0), Hardtechno (1:0) ir kauniečius (tikrus!) Organza (6:1). Nepykite, kam neįdomu, rezultatus susirašau pats sau, kad po metų prisiminčiau. Pusfinalyje labai sunkiai sekėsi stumdytis su House komanda (0:0, po pynų 5:4). Finalė UPS komanda iš Kauno nesugebėjo parodyti pasipriešinimo, tad neišvaizdžios rungtynės (vis tik visi užsipisę po 2,5 valandų aikštėje) baigėsi rezultatu 3:0. Jūsų nuolankus tarnas prie komandos sėkmės prisidėjo tiek pat įvarčių (4 neskaitant pynų), kiek ir rezultatyviausias turnyro žaidėjas, tačiau su visa pagarba tenka pripažinti, kad Manto „Mindaugo“ Buroko bankės buvo tikrai svarbesnės.

 

Po apdovanojimų ir higienos procedūrų laukė… vėl kebabas (gali pykti kiek nori, nu bet vis tiek zajabys maistas) ir piknikas su šaunia muzika fone. Ant scenos buvo du (o gal trys) vyrukai ir grojos tokį linksmą, upbeat muzoną. Vokalas irgi neblogas, savo nerūpestinga nuotaika kažkiek priminė Renarsą iš Brainstorm’ų (taip ant greičio jei įvertinus). Pagal skrajutes tai turėjo būti Proper Heat. Reiks jais pasidomėti labiau.

 

Kaip iš Giedrės intervą ėmė kažkokie ze džemans teko matyti dar anksčiau pliaže. Matyt neveltui net iš ten atvaro, kaip manot? Smalsu buvo juos vėl pamatyt scenoj. Jau nebepaslaptis, kad Empti rudenį žada leist bestą su 4 naujais gabalais: abu pernykščiai gabalai – tobuli, o tas trečias (kur buvo delfyje) – nekažką. Taip, subjektyvu, kaip ir viskas čia. O grojo, kaip visada, puikiai. Seni gabalai naujame muzikiniame rūbe ir top-notch atlikimas. Plius improvizacijos su vakarykščiu Kemo. Baigė nesugroję mano favorito Tu man. Bet tai juk buvo per soundcheck’ą, kol laiminėjom pusfinalį… Tai watafak? Vadinasi „pa-kar-tot“ – suvaidintas.
Nu bet nesvarbu, nes buvo gerai.

 

Tik Übertøne pasirodymo pabaigoje supratau, kad jie – lietuviai. Stovėjo du robotukai prie savo geležių. Kaip kokie Kraftwerkai, tik naujoviškiau. Gal ir nebloga ta jų muzika, tik, kaip pasakė Linas Jokubaitis, ne laiku ir ne vietoje. Visiškai pritariu, vėlai vakare arba anksti ryte, tikriausiai, būtų visai kitaip susiklausę. Ir, vėl gi, per ilgai. Laukiau Parazito.

 

Kol laukiau, laiką leidau nardydamas tarp scenų. Reikia pagirti organizatorius, kad festivalio vieta – brilliant. Labai patiko objektų išdėstymas ir reasonable atstumai tarp jų. Užsukęs prie Nerk pataikiau tiesiai ant Brokenchord pradžioj. Jis kažkodėl neplanuotai grojo anksčiau. Nebuvai girdėjęs vaikinuko, nei žinojau, kas čia per anglas… Bet dėjo atsakančiai. Labai gerai palaužė rimtus. Juoba didesnis džiaugsmas sužinojus, kad malčikas – lietuvis! Festivalio atradimas. Vienareikšmiškai.

 

Žinau, kad neminiu Atlaikyk steidžo. Nepiktybiškai. Kiek ten užklysdavau – arba chujačindavo, arba kalbasindavo. Ne mano daržas. Foto tikriausiai matėt, bet pakartosiu. Nes labai informatyvi. Tūlas Simao 05:30 ryte. Kas atlaikė?

 

Tuo tarpu pagrindinėje scenoje ardėsi Giedrius Golden Parazyth Širka, kuriam tą vakarą viskas buvo „fantastiska“ ir maestro Aurimas Vilkišius, kuris neaišku ar ketamino garbei yra pasivadinęs K@.

Pagrojo labai panašiai kaip Sūpynėse, t.y. visiškai skirtingai nei Parazitas su Monkeys Band, o panašiau į kokius… Chemical Brothers? Bet išvadas pasidariau tas pačias. Gerai, bet tikrai gali būti dar geriau. Jiedu moka sudėti tinkamą „fundamentą“, teisingai plėtoja ir auginą muzikinę temą, apipina ir pagardina netikėtais bet labai laiku ir vietoje garsais, vysto, vysto ir… Ir nieko. Neprismeigia. Įsitikinkite:

Netikiu, kad jie taip specialiai. Mol, mes kaip Underworld, prismeigsim repytais ir jų mase. Vat kai perlips per save, eis žymiai toliau. Bet kuriuo atveju publika buvo labiau nei patenkinta.

 

Sekmadienį veiksmas (arba tik bandymas po vakar) vyko prie Nerk scenos skambant maloniam fonui. Tai tas momentas, kuomet užsipili šviežio alaus, kad atgaivintum seną. Taip būtum ir būtum… Tik piktas diedas iš Uroboro sako, kad jau reikia važiuoti.

 

Šiandien labai skaniai žiūrisi šitas:

 

 

Vieta: 10/10. Kaip dainuoja Emti – kas gali būt gražiau?
Maistas: 8/10. Picos arba kebabai, bet, kaip sakiau, gali pykti kiek nori.
Alus: 6/10. Šūdinas Tauras, gerai, kad bent po 3 lt ir (beveik) toks pat šūdinas Kalnapilis, tik po 4 lt.
Kaina: reiveriams – 50 lt / sportininkams – 20 lt.
Publika: 10/10. Iš akies taip kažkur ~1500, bet 99% grynumo.
Gražios merginos: Ko gero tiek dar nebuvau matęs vienoj vietoj. Nu kaip myliu Lietuvą… Ir važinėti į festivalius…

Bendras: 9/10

 

Nuotraukos: iš feisbuko (labai ačiū autoriams).

Bangos Koncertai Sūru

3 Replies to “2010-ais buvo Sparta”

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *